Eilės pas gydytojus Lietuvoje nusitęsia metams į priekį, pareiškė LVŽS

Kartu piliečiams siūloma alternatyva – nuotolinė specialisto konsultacija, net tada, kai pacientai nori susitikti asmeniškai

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvos gyventojai skundžiasi dėl to, jog daugelyje pirminės sveikatos priežiūros įstaigų eilės pas šeimos gydytoją ar specialistą yra nepateisinamai ilgos, praneša partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) spaudos tarnyba.

Kaip pažymima LVŽS, vizito tenka laukti po keletą mėnesių ar net pusmetį.

Kai kurie pacientai skundžiasi savo gydytojo nematę dvejus metus. Paūmėjus ligai ar atsiradus naujiems simptomams žmonėms tebesiūloma konsultuotis nuotoliu. Telefonu išgirdę vėžio diagnozę, ligoniai kelias savaites iki vizito pas medikus išgyvena košmarą.

Partija taip pat pateikė duomenis iš Valstybinės ligonių kasos. Šiaulių centro poliklinikoje net 75,3 proc. šeimos gydytojų konsultacijų teikiama nuotoliniu būdu, VRM Medicinos centre - 74,9 proc., Santaros klinikose - 72,4 proc., sostinės Centro poliklinikoje - 71,9 proc., Telšių šeimos klinikoje - 71 proc., Telšių PSPC - 69,9 proc., Jonavos PSPC - 69,2 proc. , Kauno miesto poliklinikoje - 66,4 proc., LSMU Kauno klinikose - 65,1 proc. ir t.t. Vidutiniškai nuotolinės konsultacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose sudaro 46 proc. , t. y. kas antra konsultacija yra nuotolinė.

Pacientai atkreipia dėmesį, kad elektroniniu būdu leidžiama registruotis tik nuotolinei konsultacijai, o prisiskambinus iškart registruojama konsultacijai nuotoliu. Pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai net pavykus užsiregistruoti kontaktinei paslaugai, pacientai vietoj jos sulaukia tik gydytojo skambučio ir konsultacijos telefonu. Dirbti nuotoliu ypač pamėgę šeimos gydytojai. Kai kur įsigudrinama teikti net nuotolines odontologų paslaugas, rašo partija.

Kaip pabrėžia politikai, poįstatyminiuose aktuose yra nurodoma, kad pacientui primygtinai reikalaujant ir motyvuotai paaiškinus, jis turi būti registruojamas kontaktinei konsultacijai. Tačiau apie tai žino anaiptol ne visi pacientai. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nurodo, kad pandemijos metu patys ligoniai yra linkę gauti konsultaciją telefonu, vengia apsilankyti poliklinikoje dėl rizikos užsikrėsti, reikia valdyti pacientų srautus, taip taupomas šeimos gydytojų laikas, nes pacientų srautai padidėję, krūviai - didžiuliai, o šių specialistų, ypač regionuose, trūksta.

Kaip nurodo LVŽS, nepaisant šių priežasčių, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetas, tiek Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad nuotolinės konsultacijos negali pakeisti kontaktinių visais atvejais ir visiems - jos turėtų sudaryti iki 30 proc. visų paslaugų (išrašyti vaistus, tęsti nedarbingumo pažymėjimą, komentuoti tyrimo rezultatus ir pan.). Specialistų konsultacijos turėtų būti kontaktinės.

Mažinant šeimos gydytojų darbo krūvius, su SAM ir sveikatos įstaigų vadovais aptarta galimybė mažinti biurokratinę naštą, plėsti slaugytojų funkcijas. Dėl greitesnio patekimo specialisto konsultacijai gali prireikti keisti įstatymo nuostatas, kad pas daugiau įvairių sričių specialistų būtų galima patekti be šeimos gydytojo siuntimo.

Pacientų organizacijos siūlo, negaišinant specialistų, leisti šeimos gydytojams išrašyti siuntimus atlikti kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus, nes dabar nuo ligos įtarimo iki diagnozės praeina ir 6-9 mėnesiai. Šiuo metu susidarė ypač didelės eilės pas alergologus. SAM specialistų teigimu, šeimos gydytojai nepagrįstai yra išdavę daug perteklinių siuntimų pas šiuos specialistus, žmonėms siekiant išvengti skiepų nuo COVID-19. O rimtų, ilgalaikių bėdų turintys ir nuolat stebimi ligoniai priversti laukti iki pusantro mėnesio.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad pacientams, įtrauktiems į ilgalaikės stebėsenos sąrašus, šeimos gydytojo siuntimo pas specialistus, taigi ir pas alergologus, nereikia. Sveikatos apsaugos ministerija su šeimos gydytojais ir alergologais sutarė, kad bus ieškoma priemonių, kaip suvaldyti perteklinių, nepagrįstų siuntimų srautą.