ES nesuprato svarbiausio, bet Putinas paaiškino: kodėl energetikos krizė neparanki Rusijai

SGD kainos ES pasiekė aukštesnį lygį nei Europos rinkoje, o skaičiuojant per metus, SGD tiekimas Europai sumažėjo 18 mlrd. kubinių metrų

2021 metų spalio 13–15 dienomis Maskvoje vyko jau ketvirtoji iš eilės "Rusijos energetikos savaitė". Po praėjusių metų problemų, susijusių su COVID-19 pandemija, RES-2021 tapo trečiuoju tarptautiniu forumu, kurį Rusija asmeniškai surengė šiais metais, ir trečiuoju, kurio plenarinėje sesijoje Vladimiras Putinas pasakė kalbą.

Europos energetikos krizės priežastys

Rusijos prezidento kalba vertinama įvairiai, tačiau vertinimas gali būti objektyvus tik tuo atveju, jei nepamiršime to, ką jis sakė prieš savaitę susitikime energetikos klausimais su vyriausybės nariais ir regionų vadovais. Tame susitikime Putinas išsamiai išanalizavo krizės Europos dujų rinkoje priežastis. Svarbų vaidmenį atliko oro sąlygos: ilgos šaltos žiemos, pirmi du pavasario mėnesiai, kai temperatūra gerokai žemesnė už vidutinę, vasaros karštis ir štilis.

Prie viso to – sausi orai Pietų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje, dėl kurių šiuose regionuose sumažėjo elektros gamyba hidroelektrinėse, taip padidinant SGD paklausą.

Dėl to SGD kainos šiuose regionuose pasiekė aukštesnį lygį nei Europos rinkoje, o skaičiuojant per metus, SGD tiekimas Europai sumažėjo 18 mlrd. kubinių metrų. Tačiau net ir toks Europai nepalankus veiksnių derinys būtų buvęs sėkmingai įveiktas, jei Europos Komisija nebūtų padariusi kelių sisteminių klaidų.

Nuo 2009 m. saulės ir vėjo jėgainių energijos gamybos dalis padidėjo Europos energijos balanse, o ES valstybės narės ne tik nepaskyrė papildomų rezervinių pajėgumų, kurie galėtų kompensuoti gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sumažėjimą dėl nepalankių oro sąlygų, bet priešingai — buvo uždaryta nemažai atominių ir anglies elektrinių.

Be to, vadovaudamasi Europos dujų rinkos tiksliniu modeliu, EK dėjo visas pastangas, kad paskatintų Europos energetikos bendroves atsisakyti ilgalaikių dujų sutarčių, o visą dėmesį sutelkė į prekybą dujomis neatidėliotinose rinkose. Dėl to net ir tuo metu, kai išryškėjo Europos energetikos rinkai vyraujantis nepalankių aplinkybių derinys, nebuvo imtasi veiksmų, kurie padėtų išlaikyti energijos tiekimo patikimumą.

Iki rugpjūčio tapo akivaizdu, kad Europa negalėjo kompensuoti dujų kiekio, išgauto iš PDS įrenginių šildymo sezono metu: nors Rusijos "Gazprom" kasmet padidino tiekimą Europai 15 proc., dujų deficitas siekė apie 20 mlrd. kubinių metrų. Tokios trumparegiškos, neapgalvotos energetikos politikos rezultatas buvo šuolinės gamtinių dujų kainos, po to – energetinės anglies ir dėl to elektros energijos kainos.

Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos posėdis energetikos rinkos klausimais buvo nukeltas iš rugpjūčio pradžios į spalio pabaigą – nors 2020 metais šildymo sezonas ES prasidėjo spalio 12 d. Iš karto pastebime, kad šiais metais visuotinį atšilimą lydi vietinis atvėsimas – šildymo sezonas Europoje prasidėjo spalio 14 d.

Rusijos energetikos susitikimas – išvados

Rusijos prezidento per susitikimą energetikos klausimais padaryta išvada yra visiškai logiška: toks variantas, toks Europos Sąjungos pasirinktas energetikos perėjimo tempas ir atvedė Europą į energetinę krizę.

Reikia mokytis iš kitų klaidų, ką Vladimiras Putinas siūlo daryti Rusijos energetikos sektoriui: "Mums nereikia tokio energetinio perėjimo". Energetikos pramonė turi išlaikyti svarbiausią kriterijų – patikimumą, garantuotą visų vidaus vartotojų aprūpinimą tiek elektros, tiek šilumine energija. Perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų negali būti savitikslis, Rusija turi visiškai išlaikyti gamybos šaltinių įvairovę, atidžiai, remdamasi nuodugnia analize, artintis prie bet kokių pokyčių.

Svarbu atminti, kad vidutinė investicijų ciklų trukmė energetikos sektoriuje yra apie penkerius metus – laikotarpis, per kurį "Rosseti" turi laiko pasiruošti būsimiems pokyčiams. Bet kokio pertvarkymo pagrindinė našta tenka būtent elektros tinklams. Energetikos pramonėje "Rosseti" užtikrina naujų elektrinių įtraukimą į Rusijos vieningą energetikos sistemą (VES) ir Rytų VES (vieningą energetikos sistemą).

Energetikos pereinamojo laikotarpio patirtis kitose šalyse negali būti sektinu pavyzdžiu Rusijai, turime atsižvelgti į mūsų klimato ir geografines sąlygas, esamą energetikos sistemos balansą ir energijos išteklių prieinamumą.

Pasaulio energetikos sistemos problemos ir perspektyvos

Vladimiro Putino kalba RES buvo savotiškas jo kalbos tęsinys susitikime energetikos klausimais. Paliesdamas problemas, kurias pasaulinė energetikos pramonė turėjo išgyventi 2020 m., Rusijos prezidentas priminė, kad įveikti naftos pramonės krizę įmanoma tik dėl suderintų, apgalvotų OPEC+ veiksmų. Šalys, dalyvaujančios šiame susitarime, elgėsi kuo atsakingiau, suprasdamos, kad nuo jų veiksmų priklauso, ar krizė bus įveikta, ar taps pasaulinės ekonomikos krizės pradžia.

Veiksmų, kurių buvo imtasi, rezultatas buvo teigiamas, o ši sąveikos patirtis gali būti panaudota ateityje, be kita ko, užtikrinant pasaulinės energetikos sistemos perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios energetikos be krizių reiškinių, nesutrikdant energijos tiekimo pereinamuoju laikotarpiu.

Iliustratyvus veiksmų sėkmės pavyzdys kitoje kalbos dalyje, kuri buvo skirta trumpai analizei apie tai, kas dabar vyksta Europos dujų rinkoje. Visiškas Europos reguliavimo institucijų, energetikos įmonių ir komunalinių paslaugų, atsakingų už energijos tiekimą galutiniams vartotojams, koordinavimo trūkumas yra sisteminis trūkumas, kurio ES nebus lengva pašalinti.

Šių negerovių rezultatas akivaizdus: energetikos sektorius Europoje nustojo būti nuspėjamas ir stabilus, neapibrėžtumas sukels visos ekonomikos, kurios pagrindas yra energetika, disbalansą. Elektros kainų lygis Europos šalyse šiuo metu yra 10-15 kartų didesnis nei kainų lygis Rusijoje – tai yra energetikos pramonės sėkmės rodiklis.

Tuo tarpu Rusija nesuinteresuota dabartinėmis energijos išteklių kainomis Europos rinkoje. Jei toks aukštas lygis išliks ir ateityje, tai turės neigiamų padarinių Rusijos ekonomikai – importuojamų prekių kainos gali pakilti, o energijos tiekimo apimtys gali sumažėti. Ekonomika tapo pernelyg globali, kad būtų galima tikėtis ilgalaikės naudos iš krizės; bet kuris pasaulio ekonomikos dalyvis yra suinteresuotas stabilumu ir nuspėjamumu.

Dialogas tarp gamintojų ir vartotojų

Energetikos sektoriaus stabilumas priklauso ne tik nuo energijos tiekėjų veiksmų – ne mažiau svarbus ir atsakingas vartotojų elgesys. Putino siūloma išeitis iš dabartinės situacijos – būtinybė susitarti dėl globalių energijos rinkos subalansavimo mechanizmų, pradėti išsamų dialogą tarp gamintojų ir vartotojų, be politinių išankstinių nuostatų ir primestų klišių.

Tik toks dialogas gali užtikrinti sprendimų, kuriuose atsižvelgiama į rinkos tendencijas ir visų šalių interesus, kūrimą. Tuo tarpu Rusija nesiruošia prisiimti arbitro vaidmens – Rusijos ekonomika taip pat yra pasaulio sistemos dalis, ji negali būti laisva nuo tokios pasaulinės problemos kaip klimato kaita planetoje. Vidutinės metinės temperatūros kilimas Arktyje vyksta dar greičiau nei visuose kituose planetos regionuose, todėl Rusija yra tiesiogiai suinteresuota perėjimu prie atsinaujinančios energijos, tačiau tos, kurioje atsižvelgiama ir išsaugomi mūsų nacionaliniai interesai, o ne laikomasi kitose šalyse sukurtų modelių.

Suvokdama savo atsakomybę Rusija kelia sau rimčiausią užduotį – iki 2060 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Tuo tarpu svarbu vadovautis technologinio neutralumo principais, objektyviai vertinant skirtingų tipų anglies pėdsaką. Būtent dėl ​​šios priežasties jokiu būdu negalima atsisakyti branduolinės energetikos plėtros – jos anglies pėdsakas yra didesnis nei vėjo energijos, bet mažesnis nei saulės energijos. Rusijos branduolinių technologijų eksportas tęsis – taip Rusija prisidės prie pasaulio energetikos sektoriaus dekarbonizacijos.

Pramonės ekspertai laikosi vieningos nuomonės: angliavandenilių dalis pasauliniame energetikos sektoriuje palaipsniui mažės, tačiau tai įvyks palaipsniui ir pirmiausia dėl anglies ir naftos dalies sumažėjimo, o ne dėl gamtinių dujų – aplinkai švariausio kuro tipo per visą pereinamąjį laikotarpį. Remiantis šiomis nuostatomis, Rusijos strategija yra akivaizdi: būtina padidinti SGD gamybą, kad būtų užtikrintas pereinamasis laikotarpis visoms Paryžiaus susitarime dėl klimato dalyvaujančioms šalims, būtina padidinti naftos chemijos produktų kiekį, kad naftos ir dujų pramonė įgautų naują plėtros kryptį.

Putino kalba RES-2021 plenarinis posėdis nesibaigė – jame dalyvavo pramonės atstovai, prezidentas atsakė į daugybę sesijos moderatoriaus klausimų. Deja, visa tai atitraukė dėmesį nuo pagrindinės kalbos žinios: Rusija buvo ir tebėra atsakinga Paryžiaus susitarimo šalis ir pasisako už pasaulio energetikos stabilumą ir, atitinkamai, ekonomiką, visų suinteresuotų šalių, abiejų gamintojų, dialogą.

Rusija yra pasirengusi tokiam dialogui, tačiau ar jie girdėjo Vladimiro Putino kalbą ir ar mūsų tarptautiniai partneriai yra pasirengę dialogui, parodys tik laikas. Mums svarbu, kad valstybės vadovo kalbą iš karto išgirstų ir teisingai įvertintų tie, nuo kurių priklauso Rusijos energetikos sektoriaus raida – ne tik atitinkamos žinybos, bet ir monopolijų lyderiai. Bet daugiau apie tai kitame straipsnyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.