Vilnių ketinama paversti mišku, kuriame yra miestas — pasodintas pirmasis miškas

Lietuvos sostinėje naujo pilotinio biologinės įvairovės miesto miško projekto įgyvendinimo metu Ozo parko teritorijoje buvo įželdinti daugiau kaip 700 medžių

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Vilniuje, Ozo parko teritorijoje, buvo pasodintas pirmasis miesto miškas, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.

Tokiu būdu buvo įgyvendintas naujas pilotinis biologinės įvairovės miesto miško projektas "Ozo Urban Forest".

"Puoselėjant Lietuvoje gyvuojančios miškininkystės tradicijas ir šiuo pavyzdžiu siekiama paskatinti visuomenę susimąstyti apie tvarias urbanizuotų Vilniaus miesto erdvių želdinimo alternatyvas. Buvo įželdinti daugiau kaip 700 medžių", — sakoma savivaldybės pranešime.

Pažymima, jog tai pirmas Miškininkystės platformos "FOROS" ir miškų atkūrimo įmonės UAB "SKOGRAN" projektas, kuriuo bandoma šalyje adaptuoti pasaulyje jau paplitusį japonų mokslininko botaniko Akira Miyawaki miesto miško metodą.

Profesionalių miškininkų komanda specialiai šiam projektui atrinko vietovei tinkančią želdinių rūšinę įvairovę. Buvo pasodinta 740 vnt. paprastųjų ir kalninių pušų, kadagių, šermukšnių, lazdynų. Šiam miškeliui suaugus šiuo mišku galės džiaugtis kelių kartų miesto gyventojai.

Pasak "FOROS" vadovo Justo Kavecko, tikimasi, kad "Ozo Urban Forest" ateityje ženkliai prisidės prie taršos mažinimo mieste ir taps sektinu pavyzdžiu kitiems verslams, norintiems kurti tvaresnį miestą.

"Šiuo pilotiniu projektu siekiame ne tik švarinti Vilnių, bet ir skatinti kitus miestus, verslo atstovus apie šalies ir viso pasaulio ateitį ir tvarumą galvoti jau dabar. Tai tikrai nebus paskutinis mūsų projektas, kuriuo žalinsime Lietuvą. Noriu, kad Vilnius taptų ne miestu, kuriame yra medžių, o mišku, kuriame yra miestas. Tam turime sutelkti jėgas ir sodinti medžius visur, kur tik yra laisvos vietos. Džiaugiuosi, kad mano ir savivaldybės vizija sutampa", — sakė Kaveckas.

Nuo pirmosios miesto miško pasodinimo dienos "Vilniaus miesto parkų" komanda vykdys monitoringą, todėl bus galima stebėti ir fiksuoti, kaip tarpusavyje sugyvena augimvietėje pasodinti želdiniai ir kokios mikroklimato sąlygos ar grunto sudėtis leidžia intensyviau suvešėti tam tikroms rūšims. Tikėtina, kad esant palankioms klimato sąlygoms ir atitinkamai priežiūrai, apčiuopiamu rezultatu bus galima džiaugtis jau po 3-5 metų.

Akira Miyawaki — japonų mokslininkas botanikas ir augalų ekologijos ekspertas, kurio specializacija — sėklos ir natūralių miškų tyrimas. Jis aktyviai veikė visame pasaulyje kaip specialistas, sukūręs biologinės įvairovės miškų atkūrimo metodiką, parenkant tam tikras medžių ir krūmų rūšis, kurios išdėstomos tam tikrais algoritmais, pritaikytais konkrečiai teritorijai, atsižvelgiant į klimato juostas grunto sudėtį ir pan. Šis Miyawaki metodas pasklido po visą pasaulį ir yra sėkmingai taikomas įvairiose šalyse, miestuose ir nualinto dirvožemio urbanizuotose bei žemės ūkio teritorijose.