Europa prarado paskutinę viltį padidinti dujų tiekimą. Ar teks derėtis su Rusija?

Rusija pasiruošusi pradėti tiekti dujas per "Nord Stream-2", o Kataras pasitraukė iš "dujų žaidimo" ir pripažino, kad padidinti tiekimo į Europą neįmanoma. Kuo ES šalys dabar gali pasikliauti artėjant žiemai?

Praėjusią savaitę pirmoji "Nord Stream-2" linija buvo užpildyta techninėmis dujomis, antroji – gruodį. Tiesą sakant, tai reiškia, kad dujotiekis jau paruoštas paleidimui. Belieka tik gauti leidimą jo veiklai iš Vokietijos, tačiau kol kas neaišku, kiek užtruks šis procesas.

Tuo tarpu Kataro valdžia, anksčiau skelbusi apie planus konkuruoti su Rusija Europos dujų rinkoje, pripažino, kad SGD tiekimo Europai padidinti neįmanoma. Be to, dujų kainos Europoje ir toliau išlieka aukštos – šiandien 1 tūkst. kubinių metrų "mėlynojo kuro" vis dar viršija 1 tūkst. dolerių.

Kokia ateinanti žiema laukia Europos, vienintelė galimybė sutaupyti, kuri, regis, tebėra Rusija, – Sputnik sužinojo iš ekspertų.

Parengties būsenoje

Šios savaitės pradžioje pirmoji "Nord Stream-2" linija buvo užpildyta techninėmis dujomis – į dujotiekį buvo perpumpuota apie 177 mln. kubinių metrų "mėlynojo kuro", kas užtikrina 103 barų slėgį vamzdyne. To pakanka norint pradėti transportuoti dujas. Tai pranešė projekto operatorė "Nord Stream 2 AG".

Norint pradėti eksploatuoti dujotiekį, pirmiausia reikia jį užpildyti dujomis – kitaip jos tiesiog nepateks vartotojui, aiškina Kuro ir energetikos technologijų plėtros instituto (IRTTEK) ekspertas Dmitrijus Koptevas.

"Techninės dujos – tai dujos, kurios vamzdyje sudaro pastovų tūrį. Tiesą sakant, dujotiekio užpildymas techninėmis dujomis reiškia, kad jis yra visiškai paruoštas eksploatuoti", – sakė jis.

Kaip praėjusios savaitės pabaigoje per "Valdai" diskusijų klubo posėdį sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, antroji "Nord Stream-2" linija bus užpildyta dujomis šių metų gruodį. Anot jo, tiekimas dujotiekiu (palei jau pripildytą dujomis liniją) gali prasidėti kitą dieną po to, kai bus gautas leidimas eksploatuoti iš Vokietijos reguliuotojo.

"Pirmasis "Nord Stream-2" vamzdis užpildytas dujomis ir jei rytoj Vokietijos reguliuotojas duos leidimą tiekti, poryt bus pradėta tiekti 17,5 mlrd. kubinių metrų dujų", – sakė Vladimiras Putinas.

"Paskutinis etapas, kurį reikia pereiti, yra gauti leidimą veikti iš Vokietijos valdžios institucijų, tačiau yra vienas niuansas", – tęsia Dmitrijus Koptevas.

Kol kas neišspręstas klausimas, ar "Nord Stream-2" nepatenka į ES trečiąjį energetikos paketą. Tai reiškia, kad jo pakrovimas "Gazprom" dujomis negali viršyti 50 % net ir po paleidimo. Dabar, pastebi ekspertas, operatorė "Nord Stream 2 AG" vamzdyną iš energetikos paketo bando ištraukti teisme.

Prisiminkite, kad rugsėjo pradžioje Vokietijos federalinė tinklų agentūra (vok. "Bundesnetzagentur") gavo dokumentus "Nord Stream 2 AG", kaip nepriklausomo dujų perdavimo operatoriaus, sertifikavimui. Dokumentų svarstymas ir sprendimo priėmimas užtruks iki keturių mėnesių. Tada sprendimas turi būti perduotas Europos Komisijai. Pasak Stanislavo Mitrachovičiaus, vadovaujančio FNEB eksperto, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslininko, jei pageidaujama, visa tai galima padaryti labai greitai – tiesiog per kelias dienas, o jei nenorite, galite atidėti sprendimą iki kitų metų vidurio.

"Tai grynai politinio Europos ketinimo klausimas", – sakė ekspertas.

"Atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Europa susiduria dujų tiekimo klausimu, perspektyvos sėkmingai užbaigti šį procesą atrodo gana daug žadančios, nors Europos biurokratija veikia pagal savo logiką ir gali priimti formalų sprendimą, kad ir kas būtų, – sako Dmitrijus Koptevas. – Mano nuomone, perspektyvus sprendimas būtų ir trečiųjų šalių gamintojų, tokių kaip "Rosneft", kuri jau yra pateikusi atitinkamą prašymą, eksporto pajėgumus. Tai iš karto pašalintų Europos reguliavimo institucijų klausimus. Tačiau šis sprendimas dar nepriimtas".

Priminsime, kad Vakarų politikai ne kartą kaltino Rusiją tyčia sukuriant dujų deficitą ES, nors dėl to net Briuselis turėjo pripažinti, kad "Gazprom" vykdo visus sutartinius įsipareigojimus. Rusija savo ruožtu teigia, kad energetikos krizė kilo dėl rinkos priežasčių ir pačios Europos Sąjungos politikos, kuri atsisako sudaryti ilgalaikes sutartis dėl dujų tiekimo.

"Kai europiečiai suformulavo rinkos formavimo principą, jie manė, kad tai yra aukščiausios kokybės rinka, – sakė Vladimiras Putinas. – Ir tai nepasirodo kaip priemoka – dujos nukeliavo į Lotynų Ameriką ir Aziją. Europos rinkos deficitas gali siekti apie 70 mlrd. kub. m. Kaip su tuo susijusi Rusija? Tai žmogaus sukurtas Europos Komisijos ekonominės politikos rezultatas".

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Amerikos ir Artimųjų Rytų įmonės 2021 metais sumažino dujų tiekimą Europai, o "Gazprom" dujų tiekimą į ne NVS šalis padidino 8,7 proc., arba 11 mlrd. kubinių metrų. "Gazprom" padidino tiekimą Europos rinkai. Ar visi mane gerai girdi ? Jums mažina, o mes padidiname", – sakė Vladimiras Putinas.

Jei ne Rusija, tai kas?

Pirmadienį, spalio 25 d., gamtinių dujų kaina Londono ICE biržoje pakilo iki 1 153 USD už 1 000 kubinių metrų. Dėl dujų trūkumo Europoje ir žemo požeminių dujų saugyklų (GGS) užimtumo kainos nemažėja. Primename, kad spalio 13 d. Europoje prasidėjo aktyvus dujų gavybos iš savo PDS įrenginių laikotarpis. Atrankos sezono pradžioje jie buvo užpildyti kiek daugiau nei 78 proc., o tai yra 14 proc. mažiau nei pastarųjų penkerių metų vidurkis (spalio mėn. normaliu laikomas maždaug 90 proc. lygis – Sputnik).

"Pagrindinis veiksnys, nulemsiantis Europos dujų rinkos būklę ateinantį šildymo sezoną, yra klimatas, – sako Dmitrijus Koptevas. – Palankiai vystantis įvykiams, europiečiai turi galimybę gana neskausmingai pereiti maksimalų suvartojimą, dujų atsargos saugyklose nenukris žemiau kritinės ribos. Tačiau jei žiema šalta, kyla pasiūlos trūkumo rizika, o rezultatai bus gana nuspėjami – naujas kainų šuolis".

O žiema šiemet, Rusijos ir Europos meteorologų prognozėmis, numatoma šalta. Taigi, "Bloomberg" teigimu, El Ninjo orų reiškinys susiformavo Ramiajame vandenyne. Šis reiškinys iš jūros dugno pakelia gilius šaltus vandenis, o tai daugeliu atvejų į šiaurinį pusrutulį atneša šaltas žiemas su žemesne nei įprasta temperatūra. "Bloomberg" apklaustos šiaurinės meteorologijos agentūros prognozuoja stiprią šaltą žiemą. Tokioms prognozėms pritaria ir Centrinės federalinės valstybės biudžetinės įstaigos meteorologijos ir klimato skyriaus vedėjas Nikolajus Terešonokas, kurio žodžius cituoja RT. Pasak klimatologo, Europoje, kaip ir Rusijoje, šiemet žiema bus šalta.

"Tikėtina, kad Rusijoje vyraus anticikloniniai orai ir, galbūt, dideli šalčiai. Europoje tas pats. Spėju, kad taip bus nuo Lamanšo sąsiaurio iki Uralo", – sakė jis.

Esant tokiai situacijai, Europos Sąjungos šalys, regis, galėtų tikėtis tiekimo iš kitų šalių, įtrauktų į dujų gavybos lyderių sąrašą, padidėjimu. Be Rusijos, šiame "tope" yra JAV, Iranas, Kinija, Kanada, Kataras, Australija ir Norvegija. Alžyras, Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Turkmėnistanas teoriškai galėtų padidinti dujų tiekimą Europai. Tačiau, kaip pastebi Dmitrijus Koptevas, čia yra keletas svarbių "bet".

"Iš visų minėtų šalių, galbūt tik JAV galima laikyti realiu papildomo tiekimo šaltiniu, jei pasikeis kainų aplinka ir dujų pardavimas į Europą vėl taps pelningesnis nei į Aziją (iki šiol amerikietiškos SGD parduodamos Azijos šalims už didesnę kainą – Sputnik) ir Azerbaidžaną, kuriame kalbama apie galimybę padidinti tiekimą per Pietų dujų transportavimo koridorių nuo šiandieninių 8 milijardų kubinių metrų dujų iki 20 milijardų", – sako ekspertas.

Iranas, anot jo, šiuo metu yra nepriimtinas nei politiškai, nei technologiškai, Alžyras ir Norvegija pateko į gamybos nutraukimo fazę ir negali suteikti papildomų apimčių. Centrinės Azijos tiekėjus saisto sutartys su Kinija (kuri ir pati sunaudoja visas savo dujas – Sputnik), Turkmėnistano atveju situaciją apsunkina patikrintų duomenų apie dujų atsargas šalyje trūkumas.

"Teoriškai Australija taip pat gali dalyvauti žaidime, tačiau transporto petys šiuo atveju yra toks didelis, kad sunku įsivaizduoti, kokiomis dujų kainomis toks tiekimas taptų pelningas", – sakė Dmitrijus Koptevas. Praėjusią savaitę Kataras iškrito iš alternatyvių dujų tiekėjų Rusijai Europai sąrašo. Kataro energetikos ministro Saado al Kaabi teigimu, šalis negalės padidinti savo gaminamų SGD tiekimo Europai, nes jau "išnaudojo" savo gavybą.

Kataras atsarginių rezervų neturi – suskystinimo gamyklos dirba iki galo ir padidinti atsargų nebus galima.

"Matome didžiulę visų mūsų klientų paklausą, bet, deja, negalime patenkinti visų", – sakė Saad al-Kaabi.

"Energetikos krizė įgauna pagreitį, todėl, kad ir ką sakytume, Europa vis tiek turės derėtis dėl dujų tiekimo su Rusija, ypač Katarui pasitraukus iš žaidimo", – sako G. V. Plechanovo vardo REU Pramonės ekonomikos katedros docentas Olegas Kalenovas.

Dujų tiekimas iš JAV, Alžyro ir Irano Europos valstybėms nebus pats pelningiausias visų pirma dėl didelių logistikos kaštų. Kinijos ir Kanados vidaus poreikiai viršija jų gamybos apimtis, tad apie tiekimą į kitus regionus taip pat nekalbama. Palyginti maži tiekėjai, tokie kaip Nyderlandai, Azerbaidžanas, Turkmėnistanas ir Kazachstanas, tiesiog neturi pakankamai pajėgumų padidinti eksporto apimtis.

"Europa gali pirkti SGD iš Azijos nepaprastai didelėmis kainomis ir tikėtis, kad azijiečiai daugiau jų nepirks, žais su jais tokiame aukcione. Visi kiti vargu ar galės žymiai padidinti tiekimą. Belieka derėtis su Rusija", – tęsia Stanislavas Mitrachovičius.

"Nepaisant to, kad Europa ir toliau gauna dujas iš kitų šaltinių – Kataro, Norvegijos, Alžyro, ji vis tiek turės derėtis su Rusija, nes be jos Europos dujų rinka niekaip nesusibalansuos, o viltis "išvažiuoti" dėl atsinaujinančių šaltinių, kaip rodo praktika, ne visada pasiteisina. Jei mąstome realiomis sąlygomis, alternatyvos Rusijos tiekimui Europai nėra ir dar nenumatyta", – padarė išvadą Dmitrijus Koptevas.

"Jei "Nord Stream-2" bus paleistas, padėtis Europoje bus daug lengvesnė. Rusijos sąlygos aiškios – Maskva siūlo ilgalaikes sutartis, kuriose bus surašyti ilgalaikiai santykiai. Europa nori, kad Rusija tiektų dujas spot rinkos sąlygomis. Bet kokia prasmė Rusijai? Kainos kris, šalis neteks pajamų, o Europa nepasakys "ačiū". Ir apskritai dirbti už "ačiū" nėra labai įdomu. Jei Europa nori susitarti, reikia leisti eksploatuoti "Nord Stream-2", jei nenori, tegul moka kur kas daugiau pinigų alternatyviems tiekėjams", – apibendrino Stanislavas Mitrachovičius.