"Achema": išlaidos taršos leidimams gali išaugti iki 200 mln. eurų per metus

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Jonavos azoto trąšų gamintoja "Achema", apyvartiniams taršos leidimams (ATL) dabar išleidžianti apie 50 mln. eurų per metus, kylant jų kainoms po kelerių metų tam gali išleisti jau 200 mln. eurų. Apie tai pranešė bendrovės generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Vakar aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su didžiausios Baltijos šalyse trąšų gamintojos AB "Achema" vadovais. Susitikimo metu Miliauskas atkreipė dėmesį, kad nors pramonė nėra didžiausia aplinkos teršėja, tačiau šalyje priimami vis nauji įstatymų pakeitimai, daugiausiai skirti būtent pramonės įmonėms apmokestinti.

"Bet kokie papildomi mokesčiai mažina pramonės investicijas ar nukelia jas į priekį. Verslui yra svarbus valstybės politikos pastovumas – tai didesnių investicijų paieškos, naujų technologijų drąsesnio naudojimo garantas. Kai politika, įstatymai ar reikalavimai keičiasi kasmet, o kartais ir dažniau, verslas sunkiau ryžtasi investuoti į ilgalaikius projektus", ­– sakė Miliauskas.

Šiandien milijonus už ES apyvartinius taršos leidimus (ATL) sumokanti azoto trąšų pramonė jau yra pasiekusi modernizavimo ribas ir nebeturi galimybių mažinti poveikį aplinkai, pasitelkdama pasaulyje egzistuojančias technologijas.

Miliauskas pabrėžė, kad AB "Achema" dabar rinkoje perka 35 proc. jai reikalingų ATL, tai sudarys apie 50 mln. Eur per metus. Panaikinus nemokamai suteikiamus ATL, "Achemai" teks visus reikalingus 2,4–2,7 mln. ATL įsigyti rinkoje. Jų kainoms nuolat kylant, po kelerių metų net pačiu optimistiškiausiu atveju ATL sąnaudos gali siekti 200 mln. Eur per metus.

Nors ATL prekybos sistema yra skirta kovoti su klimato kaita, skatinti įmones žalintis, keisti arba tobulinti savo technologijas, tačiau iš pramonės įmonių už ATL surinktos milžiniškos lėšos į gamyklas praktiškai negrįžta, pažymi "Achemos" atstovai.

"Pramonės įmonės kasmet vis daugiau lėšų skiria ATL, dėl to jos pristinga lėšų gamybos modernizavimui, mažiau taršių technologijų kūrimui. Daugelis bendrovių laikosi nuomonės, kad kur kas efektyvesnis sprendimas būtų už taršą gaunamas lėšas panaudoti pramonės reikmėms moksliniams tyrimams ir naujų technologijų diegimui", – susitikimo metu pabrėžė R. Miliauskas.

Į aplinkos apsaugos projektus nuo 2005 m. AB "Achema" investavo 112,21 mln. eurų. Investicijų dėka AB "Achema" ŠESD sumažino 1,2 mln. tonų arba 32 proc.

Anksčiau dėl brangių dujų Jonavos azotinių trąšų gamintoja "Achema" laikinai pristabdė keletą gamybos agregatų. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko, gamyklos veikla nuo liepos mėnesio yra nuostolinga, tad dalį rugsėjo bei spalį dirbama daliniu pajėgumu. Situacijai gamtinių dujų rinkoje ir toliau prastėjant, lapkričio bei gruodžio mėnesiais gali tekti gamyklą stabdyti.