Ispanijoje buvo rasti Franco diktatūros laikų pilietinio karo aukų palaikai

Saragosoje archeologai aptiko Franco diktatūros metu įvykusio pilietinio karo aukų palaikus

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Ispanijos archeologai, ieškantys pilietinio karo aukų Belčitės mieste, Aragono autonominėje srityje, jau rado 22 aukų palaikus, tačiau tikimasi, kad šis skaičius padidės dešimteriopai, RIA Novosti sakė kasinėjimų koordinatorius Jose Ignacio Lorenzo.

Lorenzo ir penki jo kolegos, remdamiesi archyviniais dokumentais, Belčitėje (Saragosos provincija) iškasė du griovius, kuriuose 1936 metais – prieš prasidedant kruvinam tarpusavio konfliktui – gyveno nuo 3,8 iki 4 tūkst. žmonių.

Miesto ekonomika klestėjo dėl žemės ūkio produktų, ypač alyvuogių aliejaus, gamybos. Kol kas istorikų paieškos sistemų darbas yra pirmame etape ir apsiriboja vidine kapinių teritorija. Tęsiant kasinėjimus už kapinių sienų, bendras atkastų kūnų skaičius gali siekti 200.

Pasak Lorenzo, skaičiuojama, kad konflikto metu žuvo 400 civilių, kurie nedalyvavo karo veiksmuose nei vienoje pusėje, ir ne visi palaidoti miesto kapinėse.

Vienas iš Belčitės tragedijos įrodymų – Salamankos miesto archyvuose rastas vietos gyventojo liudijimas. Būdamas ultradešiniosios partijos "Ispanijos falanga" narys jis prisipažino nužudęs 50 savo tautiečių.

"Jis sako, kad į falangą įžengė 1936 m. liepos 19 d." – sakė Lorenzo.

Specialisto teigimu, būtent šią dieną gyvenvietę užvaldė "sukilėlių frakcijos" (dešiniųjų jėgų, palaikiusių perversmą prieš Respubliką) daliniai."

"Jis davė šiuos parodymus teisme, kai miestas perėjo į respublikonų rankas... Jis prisipažino nužudęs 50 žmonių, bet kiti falangistai pranešė apie dar 150 žmogžudysčių, įvykusių tomis dienomis", – pridūrė šaltinis.

Vienas iš pirmųjų represuotų buvo miesto meras Mariano Castillo, kuris buvo Socialistų partijos narys. "Jis buvo labai iškilus žmogus ir priklausė partijos regioninei vadovybei", – aiškino istorikas.

2007 m. socialistinė Jose Luiso Rodriguezo Zapatero vyriausybė priėmė istorinės atminties įstatymą, skirtą visų pirma palengvinti Francisco Franco diktatūros aukų palaikų paiešką. Tačiau dėl lėtos šio proceso raidos Vyriausybė 2020 metų rugsėjį pritarė demokratinės atminties įstatymo projektui, kuris laikomas ankstesnio pratęsimu. Parlamente svarstomas įstatymo projektas, be kita ko, numato žemėlapių su bendrais kapais ir ekshumacijos protokolų platinimą, taip pat Nacionalinio pilietinio karo ir diktatūros aukų DNR banko sukūrimą.

Pasak istoriko, kai kurie Belčitėje žuvusiųjų palikuonys jau užsiregistravo perduoti savo DNR mėginius palyginimui su palaikais.

Ispanija užima antrąją vietą pasaulyje po Kambodžos pagal nenustatytos tapatybės karų ir diktatūrų aukų skaičių. Tikslus skaičius nežinomas – įvairių šaltinių duomenimis, kalbama apie nuo 30 tūkstančių iki 143 tūkstančių žmonių.

Nuo 2000-ųjų pradžios, kai prasidėjo ekshumacijos procesas, buvo atidaryta apie 750 kapų ir rasti 9 000 palaikų. Daugiau nei du tūkstančiai kapų liko neatidaryti. Įvairių asociacijų ir tyrinėtojų duomenimis, per karą ir diktatūrą dingo nuo 114 000 iki 140 000 žmonių. Ekspertų komisija prie Teisingumo ministerijos konstatavo, kad palaikų būtų galima rasti nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst., o nustatyti 5–7 tūkst.