Politologas paragino Rusijos Federaciją priminti "rusofobų bandai" Kaliningrado statusą

Istorikas pasiūlė surengti parodą su atitinkamais dokumentais ir pakviesti tų šalių, kurios reikalauja "sugrąžinti" Rusijos miestą Europai, ambasadų atstovus

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vakarų visuomenė aktyviai ruošiasi krizei aplink Baltijos šalis ir Kaliningrado sritį. Apie tai buvo kalbama portalo RuBaltic.ru pranešimo "Kas ir kodėl bando atplėšti Kaliningrado sritį nuo Rusijos" pristatyme.

Pranešimo autorius ekspertas Aleksandras Nosovičius užsiminė, kad tikslas yra ne karinis konfliktas, o noras sukelti didelį tarptautinį skandalą ir pristatyti Rusiją kaip "agresorę" Rytų Europos šalių atžvilgiu iš NATO. Anot jo, tai leis įvesti naujas sankcijas Maskvai ir paversti Kaliningrado srities teisinio statuso peržiūrą diskusijų objektu.

Ekspertas pažymėjo, kad Lietuva tam naudoja atitinkamą istorinę mitologiją. Visų pirma jos politinė vadovybė propaguoja idėją, kad Kaliningradas Postdamo konferencijos sprendimu 50 metų buvo perduotas TSRS, o dabar atėjo laikas jį grąžinti Europai.

"Antra, propaguojamas mitas, kad 1944 m., Raudonosios armijos Rytų Prūsijos operacijos metu, buvo vykdomas Lietuvos žmonių genocidas. Tai yra oficiali Vilniaus pozicija", — sakė Nosovičius.

Eksperto teigimu, dabar ši idėja propaguojama neoficialiai, tačiau gali būti, kad 2023 metų sausį, minint 100-ąsias Klaipėdos sukilimo metines, pretenzijos Rusijos Federacijai bus pareikštos oficialiai.

"Manome, kad norėdami apsiginti nuo Lietuvos ir JAV istorinės mitologijos už jos, turime propaguoti istorinę tiesą apie Mažąją Lietuvą ir jos įvaizdžio panaudojimą dabartiniame hibridiniame Vakarų kare prieš Rusiją", — padarė išvadą ekspertas.

Istorikas Armenas Gasparianas pažymėjo, kad visi dokumentai, susiję su Kaliningrado statusu, yra paskelbti. Jo nuomone, tai turėtų būti paskelbta oficialiai. Visų pirma galite paprašyti "Rosarchiv" surengti atitinkamą parodą ir pakviesti tų šalių ambasadų atstovus, kurios reikalauja "grąžinti" Kaliningradą Europai.

"Dar kartą raginu: pamirškime kuklumą, nes didžiosios valstybės statusas pabrėžia, kad ji neturi teisės būti kankinė. O mums bando primesti būtent šį statusą – ne didžios imperijos, o kankinės! Mes turime puikią mokslinę bendruomenę, mes turime politinį elitą – paaiškinkime vieną kartą visai tai išprotėjusiai rusofobų bandai, kad yra pasirašyti dokumentai ir šie dokumentai yra nepajudinami", – sakė jis.

Vakarų politikai ir ekspertai dažnai kalba apie būtinybę "užgrobti" Kaliningradą. Tuo tarpu Vašingtonas kaip Kaliningrado srities užgrobimo priežasties paaiškinimą nurodo būtinybę "apsaugoti" savo sąjungininkus nuo "okupacijos". Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas teigė, kad agresyvią Vakarų žiniasklaidos retoriką apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą Baltijos šalyse kursto Šiaurės Atlanto bloko karinis-pramoninis kompleksas, o Rusija siekia plėsti bendradarbiavimą su regionu.

Jis pabrėžė, kad gynybinės infrastruktūros dislokavimas Kaliningrade vyksta kaip atsakas į puolimo ginkluotės dislokavimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Maskva ne kartą deklaravo savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti ir tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti prie Rusijos sienų daugiau technikos ir batalionų.

Baltijos šalių teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai

Kalbant apie teritorines pretenzijas Rusijai, Baltijos šalys jas reiškė ir anksčiau, nepaisydamos teisinio pagrindo. Pavyzdžiui, Estijos konservatoriai neigiamai vertina sienos sutarties ratifikavimą ir mano, kad dokumentas Rusijai priskiria dalį tariamai "Estijos teritorijos". Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp RSFSR ir Estijos 1920 m., dalis pirmapradžių Rusijos žemių – Ivangorodas su gretima sritimi (dabar – Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečioros srities (dabar – Pskovo sritis) – atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas neteko galios.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Tartu sutartis yra istorinis dokumentas, neturintis realios teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerija Estijos teritorines pretenzijas Rusijai pavadino nepriimtinomis.