Sabatauskas apkaltino Sveikatos apsaugos ministeriją dėl perteklinių mirčių Lietuvoje

Socialdemokratas pažymi, kad SAM nėra net specialaus padalinio, atsakingo už kompleksinį pandemijos valdymą, o institucija nėra suformulavusi aiškių pandemijos valdymo tikslų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Perteklinių mirčių skaičiui mušant rekordus, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad tokią situaciją lėmė Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai riboti prieigą prie gydymo paslaugų.

Anksčiau Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje vėl smarkiai išaugo perteklinis mirtingumas.

Išankstiniu skaičiavimu, nuo šių metų rugpjūčio 2 iki spalio 17 dienos mirė 1 600 žmonių daugiau, nei būtų galima tikėtis iš tokio paties laikotarpio ankstesniais metais, kuomet nebuvo pandemijos. Departamento duomenimis, šie skaičiai viršija 20 metų rekordą.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad didelio perteklinio mirtingumo Lietuvoje priežastis yra ne tik pandemija, bet ir tai, kad žmonės negauna gydymo. Pasak politiko, gydymo įstaigoms teikiant ribotas paslaugas, Lietuva praranda tūkstančius žmonių – dėl atidėtų operacijų, laiku nediagnozuotų ligų, nesuteiktų gydymo paslaugų.

Politiko teigimu, apie apgailėtiną situaciją Lietuvos ligoninėse byloja ir bendrieji Europos reitingai, kuriuose Lietuva užima paskutines vietą.

"Tarptautiniai mirtingumo rodiklių palyginimai rodo ne ką kitą kaip prastus Lietuvos sveikatos sistemos vedlių gebėjimus. 2020 m. mūsų šalis buvo trečia nuo galo tarp ES valstybių. Uodegoje esame ir pagal 2021 m. 9 mėnesių rezultatus. 2021 m. daugumoje Europos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje...) fiksuojami mirčių skaičiai neviršija 2019 m. rodiklių, tuo metu Lietuvoje mirtingumas auga, o nuo rugsėjo šis augimas net spartėja", — teigia Sabatauskas.

Jis įsitikinęs, kad kaimynų gebėjimas sustabdyti mirtingumo augimą rodo, kad pandemijos sutramdymas yra įmanomas, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija orientuojasi ne į gyvybių gelbėjimą, o į savo vadovo — Arūno Dulkio — įvaizdžio kūrimą.

"Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija būtų suformulavusi užduotis sveikatos įstaigoms ir skyrusi reikiamas lėšas, Lietuva galėjo prarasti mažiau gyvybių. Deja, tos pastangos skiriamos ministro įvaizdžio kūrimui", — rašo Sabatauskas.

Jis pažymi, kad ministerijoje nėra net specialaus padalinio, atsakingo už kompleksinį pandemijos valdymą, o institucija nei sau, nei gydymo įstaigoms nėra suformulavusi aiškių pandemijos valdymo tikslų, pagrįstų tiek finansiniais, tiek žmogiškaisiais ištekliais.

"Nuo šių metų pradžios Lietuva dėl pandemijos prarado jau beveik 6000 gyvybių. Jeigu Sveikatos apsaugos ministerija, užuot visas pastangas skyrusi kovai su COVID-19, toliau kovos su rajonų ligoninėmis, žiūrint į statistikos dėsningumą tikėtina, kad per likusias iki Naujųjų savaites virusas ir kitos ligos nusineš dar beveik 4 tūkstančius gyvybių", — apibendrina Sabatauskas.

Epidemiologinė situacija Lietuvoje sparčiai blogėja. Tik viena savivaldybė liko raudonojoje zonoje, visos likusios – juodojoje. Respublikoje privaloma dėvėti kaukes ir pateikti "galimybių pasą" tose vietose, kur tai būtina.

Per visą pandemijos laikotarpį Lietuvoje nuo COVID-19 mirė 5 720 žmonių. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekia 396 047.

Naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, siekia 1382,1, o pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis per parą siekia 2 856.