Prives iki "skylės" biudžete: Karbauskis atkreipė dėmesį į konfliktinę diplomatiją

Pastaruoju metu Lietuvos užsienio reikalų ministro politiniai sprendimai laikomi skandalingais

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sukritikavo biudžeto projektą, pareikšdamas, kad "jei taip bus ir toliau, nebus kuo užkamšyti skolų". Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

2022 metais Finansų ministerija į valstybės biudžetą planuoja surinkti 13,8 mlrd. eurų ir išleisti 16,48 mlrd. eurų. Karbauskio teigimu, dabartinė Vyriausybė beveik trijų milijardų eurų "skylę" šiame biudžete tikisi padengti "iš ekonomikos augimo".

"Tačiau auganti infliacija, nedarbas, galimybių paso, segregaciją skatinančios kitos komunikacijos stabdomas vartojimas ir jo nešama žala valstybės ekonomikai, neatsakingai per viešuosius pirkimus švaistomi milijonai, problemos su Klaipėdos uosto krova ir Kinija vargiai leidžia tikėtis, kad ekonomikos augimas apskirtai bus, juo labiau pridės tuos trūkstamus 3 milijardus. Prognozuojama, kad vien konfliktinė diplomatija, į kurią Lietuvą nuolat sugeba įvelti užsienio reikalų ministras [Gabrielius} Landsbergis, mums kainuos apie 1 proc. BVP", — rašo jis.

Politikas padarė prielaidą, kad šiuos tris milijardus eurų valdžia skolins metų viduryje, taip dar labiau padidindama valstybės skolas, o negebėjimą tvarkytis su pinigais perkels ant visų mokesčių mokėtojų pečių.

Karbauskio teigimu, būtų galima "užmerkti akis ir laukti stebuklo", jei ne Ingridos Šimonytės Vyriausybės viešaisiais ryšiais sukonstruotas melas, jog deficitinis biudžetas yra "socialiai orientuotas". Jis pažymėjo, kad su tuo melu, iš pirmo žvilgsnio, lengva sutikti, nesigilinant į detales — auga minimalus mėnesinis atlyginimas, pensijos. Bet tuo pačiu, anot LVŽS vadovo, Vyriausybė nedaro nieko, kad pensijų ir atlyginimų didėjimo "nesuvalgytų" auganti infliacija. Jis pažymėjo, kad tuo pat metu bazinės prekių, paslaugų, šildymo ir energijos kainos auga kur kas greičiau nei pensijos ar atlyginimai.

"Tad vargiai, ar senjoras pasidžiaugs kad ir 50 eurų didesne pensija, jei jo buto šildymas žiemą pakils nuo 150 iki 250 eurų. O kur dar brangstantis maistas, kitos būtinos paslaugos? Tad "socialiai orientuotas" biudžetas yra veikiau saviapgaulė norint pasirodyti gera valdžia ir melas žmonėms nuraminti", — parašė jis.

"Valstiečių" lyderis mano, jog kitąmet 3,5 euro didėjantys vaiko pinigai skamba kaip pasityčiojimas, ypač žinant tai, kad ir Europos Komisija yra pripažinusi, jog vaiko pinigai – efektyviausia priemonė prieš vaikų skurdą, o jų didelę dalį — ir akivaizdžiai didesnę nei 3,5 euro — "suvalgys" infliacija.

"Tai, kad šeimos politika pamažu apleidžiama valdžiai "užsižaidus" su homoseksualių šeimų ir narkotikų įteisinimu rodo ir paslaugų šeimai likimas. Iš biudžeto planavimo lentelių akivaizdu, kad nuo 2024 metų nebus skiriama lėšų šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūros plėtrai, kuria, vėlgi, dažniausiai naudojosi su problemomis susiduriančios vaikus auginančios šeimos", — pasakė LVŽS vadovas.

Politikas atkreipė dėmesį ir į kitas dabartinio biudžeto projekto problemas. Visų pirma sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo srityse, taip pat skirstant lėšas iš europinių fondų.

"Suprantu, kad kai ekonomikos ir inovacijų ministrė [Aušrinė Armonaitė] visą laiką skiria TikTok'tui bei narkotikųdekriminalizavimui, investicijas į inovacijas greitai planuoti sunku. Netvarumas, auganti vaikų atskirtis, įsivaizduojamą gerovę suvalganti infliacija, negebėjimas pasinaudoti esamomis ES lėšomis, nepasirengimas sveikatos krizėms ateityje. Toks įspūdis matant kitų metų biudžetą", — padarė išvadą Karbauskis.