Seimas atmetė Nausėdos veto dėl mokamų COVID-19 testų

Galutinį sprendimą dėl to Seimas priims kitą savaitę

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Seimas po pirmojo balsavimo linkęs atmesti prezidento veto dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo.

Už prezidento veto balsavo 59 Seimo nariai, prieš — 68. Įstatymas grąžintas tobulinti Sveikatos reikalų komitetui, o galutinį sprendimą dėl prezidento veto Seimas priims lapkričio 11 dieną.

Pristatydama šalies vadovo poziciją Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė pažymėjo, kad įstatymu įtvirtintos vienos iš pandemijos valdymo priemonių — darbuotųjų privalomo sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamosios ligos, finansavimo naštos perkėlimas darbuotojui arba darbdavio sprendimu darbdaviui, nėra tinkama priemonė esamos epidemiologinės situacijos Lietuvoje kontekste.

"Šis įstatymas, Prezidento nuomone, galimai nėra suderinamas su šalies Konstitucijos nuostatomis ir neleistų pasiekti laukiamo rezultato, tai yra, geresnio COVID-19 pandemijos valdymo. Šalies vadovas mano, kad valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir yra pajėgi šiandien užtikrinti visų trijų pandemijos valdymo elementų, pagrindinių dalių prieinamumą savo žmonėms", — Seimo posėdyje sakė Segalovičienė.

Pasak jos, reikalingas aktyvus vakcinacijos procesas, prieinamas testavimas ir atvejų atsekamumas bei gydymas.

"Šios trys dalys yra kritiškai svarbios veiksmingai suvaldyti pandemiją ir šių procesų, pasak šalies vadovo, negalima priešpastatyti vienas kitam. Būtent valstybės užduotis yra įtikinti žmones priimti sąmoningą sprendimą, tačiau nepriversti. Tokia yra Prezidento pozicija", — teigė Nausėdos patarėja.

Posėdyje liberalas Eugenijus Gentvilas sakė balsuosiantis prieš prezidento veto bei pridūrė, kad prezidentas pats galėjo imtis iniciatyvos valdant pandemiją bei teikiant siūlymus, tačiau to nedarė.

Remigijus Žemaitaitis siūlė palaikyti prezidento veto ir akcentavo, kad Nausėda turėtų perimti pandemijos valdymą iš Vyriausybės.

"Pats laikas prezidentui tapti aukštu lyderiu, perimti lyderiavimą iš Ingridos Šimonytės, kuri pastaruoju metu kažkur susivėlusi yra, bei iš ministro Arūno Dulkio. Parodyti tikrą veidą, stiprią socialinę poziciją prieš Lietuvos gyventojus ir kartu pateikti įstatymo projektus, kaip, jo manymu, socialiai teisingai reikėtų kontroliuoti, valdyti ir prižiūrėti šitą krizę", — sakė politikas.

Spalio 19 d. Seimas pritarė, kad nuo gruodžio 1 d. tam tikrų profesijų atstovai, neturintys imuniteto nuo COVID-19, už periodinį testavimą susimokėtų patys arba, jei sutiktų, už juos sumokėtų darbdavys.

Lapkričio 3 dienos vakare prezidentas Nausėda vetavo įstatymą dėl mokamo testavimo, jis grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.

Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija teigė, kad vieno greitojo antigeno testo kaina valstybei siekia 11,22 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas) arba 13,07 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas ir jam padedantis asmuo). Tokiu būdu tikrindamasis bent tris kartus per mėnesį (kas 10 dienų) darbuotojas išleistų nuo 33,66 iki 39,21 euro, o per metus — nuo 403,92 iki 479,53 euro.