Viena baisiau už kita. Nustatytas COVID-19 ryšys su smegenų sunykimu

VILNIUS, lapkričio 4 – Sputnik. Kai kurie COVID-19 išgyvenusių asmenų neurologiniai simptomai yra labai panašūs į ankstyvuosius Alzheimerio ligos požymius: atminties, dėmesio koncentracijos problemos, rašo RIA Novosti.

Mokslininkai spėja, kad koronavirusas pažeidžia neuronus, tačiau dar daug ką reikia suprasti.

Uoslės praradimas yra pavojingas simptomas

Šiais metais Denveryje vykusioje tarptautinėje Alzheimerio ligos asociacijos konferencijoje keli susitikimai buvo skirti ryšiui tarp COVID-19 ir nuolatinio kognityvinio sutrikimo, tame tarpe Alzheimerio ligos, kuria dažniausiai serga vyresni nei 65 metų žmonės.

Ankstyvoje stadijoje sunku tai atpažinti – žmogus paprasčiausiai yra išsiblaškęs, užmaršus. Laikui bėgant, sutrinka ilgalaikė atmintis, kalba ir mąstymas.

Vieno tyrimo, atlikto Argentinoje, autoriai šešis mėnesius stebėjo 234 vyresnius nei 60 metų žmones, kurie pasveiko nuo koronaviruso infekcijos. Testai buvo naudojami kognityviniam lygiui, emociniam reaktyvumui ir motorinei koordinacijai įvertinti. Neuropsichiatrijos klinikinės demencijos skalės rezultatai buvo lyginami su kontroline tų pačių pagyvenusių žmonių, kurie nesirgo COVID liga, grupe.

Daugiau nei 60 procentų tyrimo dalyvių turėjo mąstymo problemų, maždaug kas trečias turėjo rimtų problemų, o kontrolinėje grupėje dėl to kentėjo tik šeši procentai. Ankstyvajai demencijos stadijai būdingus simptomus – užmaršumą, tvarkant daiktus kylančius sunkumus, negebėjimą rasti tinkamus žodžius – patyrė ir lengva COVID-19 forma sirgę asmenys.

Mokslininkai pastebėjo ryšį tarp kognityvinių funkcijų sutrikimo trukmės ir sunkumo bei uoslės praradimo – anosmijos. Tai buvo paaiškinta tuo, kad koronavirusas, kad prasiskverbtų į centrinę nervų sistemą, pažeidžia uoslės centrus, kuriose yra smegenų ląstelės, kurios reaguoja į kvapą. Pažeisdamas šias ląsteles, virusas išjungia nervų grandines, vedančias į smegenų centrus.

Todėl, perspėja šio darbo autoriai, nereikėtų lengvabūdiškai reaguoti į tokį pokovidinį simptomą kaip užsitęsęs uoslės praradimas. Anksčiau buvo nustatyta, kad koronaviruso paveiktos priekinės smegenų sritys persidengia su sritimis, atsakingomis už atmintį, dėmesį ir vykdomąsias funkcijas, kurias dažniausiai paveikia Alzheimerio liga. Be to, sergantieji Alzheimerio liga dažnai skundžiasi kvapo ir skonio praradimu.

Didysis britų testas

Didžiausias sergančiųjų intelekto tyrimas buvo atliktas JK. Nuo 2020 m. sausio iki gruodžio Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkai testais įvertino 81 337 žmonių atmintį, mąstymo greitį, dėmesio koncentraciją ir gebėjimus planuoti. Po kelių mėnesių kreiptasi į tuos, kurie vėliau sirgo koronavirusu, ir paprašyta dar kartą atlikti tuos pačius tyrimus. Iš viso tokių žmonių buvo 518, iš jų 326 sirgo namuose, 192 paguldyti į ligoninę.

Rezultatai vienareikšmiškai rodo neigiamą COVID-19 poveikį, ir kuo mažesnis paciento prisotinimas deguonimi ligos metu, tuo stipriau nukentėjo jo kognityvinės funkcijos. Didžiausią žalą koronavirusas padarė tiems, kurie naudojosi ventiliatoriais: jų pasaulinis sudėtinis IQ balas pagal Stanfordo-Binet (SD) skalę sumažėjo 0,47, o tai maždaug atitinka smegenų senėjimą dešimties metų laikotarpyje. Tiems, kuriems prireikė hospitalizacijos be dirbtinės ventiliacijos, rodiklis sumažėjo 0,26 SD, o sirgusiems namuose lengva forma – 0,23 SD.

Palyginimui, insultas pablogina intelektą vidutiniškai 0,24 SD. Vieni pacientai antrąjį testą atliko praėjus kelioms savaitėms po pasveikimo, kiti – po kelių mėnesių, tačiau jų kognityviniai gebėjimai neatsistatė. Vis dėlto mokslininkai neskuba daryti išvadų ir planuoja šiuos žmones stebėti trejus–penkerius metus.

Giluminiai mechanizmai

Niujorko universiteto Grosmano medicinos mokykloje buvo įrodyta, kad koronavirusas sukelia neurodegeneraciją molekuliniu lygmeniu. Vyresnio amžiaus pacientų, sergančių COVID-19, hospitalizuotų universitetinėje ligoninėje, kurie anksčiau nesirgo demencija ar kognityvinės funkcijos sutrikimais, kraujyje nustatytas smegenų pažeidimo, neurouždegimo ir Alzheimerio ligos rodiklių padidėjimas.

Dauguma tų biomarkerių koreliuoja su C reaktyviuoju baltymu, o tai rodo bendrą sisteminį uždegimą. Mokslininkų teigimu, Alzheimerio liga ir COVID-19 turi kažką bendro – greičiausiai tai yra uždegiminis procesas. Jis pažeidžia endotelio ląsteles, kurios iškloja kraujagysles ir kontroliuoja imunines savybes bei kraujo krešėjimą. Visiems tyrime dalyvavusiems pacientams (251 žmogui), nepaisant neurologinių simptomų, buvo pastebėtas padidėjęs neurouždegimo biomarkerių kiekis.

Sunkaus COVID-19 atveju vertės maždaug atitiko vėlyvąją Alzheimerio ligos stadiją. Amerikos specialistai iš Klivlando klinikos kartu su kolegomis iš kelių universitetų, pasitelkę dirbtinio intelekto galimybes, tyrė SARS-CoV-2 baltymų ir genų, lemiančių polinkį sirgti Alzheimerio liga, ryšį. Kaip paaiškėjo, grėsmė kyla genams, reguliuojantiems neurouždegimą ir smegenų mikrovaskulinius pažeidimus. Genetinį ryšį tarp COVID-19 ir Alzheimerio ligos neseniai patvirtino britų mokslininkai iš Londono universiteto koledžo Demencijos tyrimo instituto.

Jie nustatė, kad tas pats OAS1 geno variantas, kuris lemia sustiprintą imuninį atsaką, padidino Alzheimerio ligos riziką ir sunkių COVID-19 pasekmių tikimybę. OAS1 genas yra išreikštas mikroglijose, imuninėse ląstelėse, kurios sudaro apie dešimt procentų visų smegenų ląstelių. Jo randama maždaug pusėje europiečių, o jo aktyvumas keičiasi su amžiumi.

Atrodytų, išvada akivaizdi: COVID-19 provokuoja demenciją. Tačiau ne viskas taip paprasta. Daugėja įrodymų, kad neurodegeneraciniai sutrikimai, tokie kaip Alzheimerio liga, padidina tikimybę užsikrėsti koronavirusu, sukelti sunkias komplikacijas ir mirtį. Taigi, mokslininkai iš Klivlando nustatė, kad žmonės, turintys APOE E4 / E4 alelį – didžiausią genetinį Alzheimerio ligos rizikos veiksnį – sumažino antivirusinės gynybos genų ekspresiją, todėl žmogus tampa jautresnis COVID-19.

Brazilijos ekspertai nustatė, kad Alzheimerio liga sergančių pacientų mirties nuo COVID-19 rizika yra tris kartus didesnė, o vyresniems nei 80 metų – šešis kartus. Tokią išvadą brazilai padarė išanalizavę didžiausio Didžiosios Britanijos biobanko "UK Biobank" informaciją. Į imtį buvo įtraukti 12 863 vyresni nei 65 metų pacientai, kurie atliko PGR testą nuo 2020 m. kovo iki rugpjūčio.

1 167 atvejais jis buvo teigiamas. Tie, kurie buvo turėjo demencijos požymių, žymiai sunkiau toleravo COVID-19. Taip yra dėl to, kad lėtinis uždegimas ir susilpnėjęs imuninis atsakas silpnina imuninę sistemą. Be to, yra grįžtamasis ryšys – dėl silpnaprotystės sutrinka natūrali gynyba, todėl virusas lengviau prasiskverbia į smegenis, o infekcija paūmina Alzheimerio ligą ir kitus neurodegeneracinius reiškinius.