Ar tai subtili užuomina? Latvijos Seimo pirmininkė neatvyko į "šventę" Lietuvoje

40-oji jubiliejinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų Baltijos Asamblėjos sesija, už gražių raginimų vienytis tarptautinėje politikoje, išryškino reikšmingus skirtumus ekonomikos srityje. Ypač energetikos ir logistikos srityje

Bravūriškos kalbos apie "Baltijos vienybę", protokolinės nuotraukos su medicininėmis kaukėmis, už kurių neįmanoma suprasti – ar šypsosi, ar šaiposi. Ir iškart pirmas incidentas – Lietuvos ir Estijos parlamentų pirmininkai yra vietoje, tačiau Latvijai atstovauja tik Seimo narė Dagmar Beitnere-Le-Galla.

Ar Latvijos parlamento vadovė Inara Murniece tokia užsiėmusi, kad per tokią dvigubą sukaktį – Baltijos Asamblėjos įkūrimo 30-metį ir jos 40-ąją sesiją – išsiuntė savo pavaduotoją? Tiek apie vienybę nuo pat forumo slenksčio.

Bet kam ilgos spėlionės? Užtenka prisiminti bent paskutinius Vilniaus ir Rygos kivirčus dėl Baltarusijos atominės elektrinės, kad suprastume, jog apie jokią baltų vienybę šiandien nėra nė šnekos. Taip, koronavirusas ir per Baltijos šalių sienas į Europą plūstantys nelegalūs migrantai yra bendra nelaimė. Bet su ja kažkaip susitvarkys su Briuselio pagalba. Tačiau per nepriklausomybės metus padaryti įžeidimai nepagydomi.

Prisimenu, kaip lietuviai gudruoliai rekordiškai greitai išardė geležinkelio liniją Latvijos kryptimi, kad iš lenkams priklausančios Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos tiesiogiai negalėtų gauti pigaus kuro cisternomis. Ir tik gavus kelių milijonų dolerių baudą Europos Komisijos sprendimu, po dešimties metų susisiekimas buvo atkurtas.

Taip pat Rygoje jie prisimena, kaip lietuviai bandė pergudrauti kaimynus Baltijos šalyse suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Sako, pasirašykite, kad terminalas bus regioninis, ir už tai iš ES fondų Lietuvai duos pinigų, o jums – latviai ir estai – mūsų nuoširdus lietuviškas "ačiū". Panašų gešeftą lietuviai bandė padaryti padedami Latvijos ir Estijos bei vietoj uždarytos Ignalinos atominės pastatyti naują atominę elektrinę.

Pasirašykite mūsų Visagino AE projektą, o Briuselis duos pinigų tik mums. Bet, kaip pamenu, "sandoris" žlugo ir nuo to laiko visi Rygos ir Talino lietuvių projektai buvo vertinami su baime.

Naujausia "pakiša" – rusiškos ir baltarusiškos elektros srauto per Lietuvą ribojimas, kuris galiausiai turi įtakos galutinei elektros kainai Latvijai. Ir viskas prisidengiant Baltarusijos AE "pavojumi" Vilniui. O amžinuose ginčuose dėl krovinių Baltijos uostams draugystės nė kvapo.

Yra žinoma, kad savi marškiniai yra arčiau kūno. Ir tušti raginimai vienytis – tik siaurapročiam pasauliečiui.

"Turime kiek įmanoma suvienyti savo pastangas kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos krizės pasekmėmis. Reikia ieškoti bendrų trims šalims priimtinų energetinio saugumo sprendimų. bendradarbiavimas gynybos srityje", –sveikinimo žodį iš tribūnos transliavo Lietuvos Seimo pirmininkė Viktoria Čmilytė-Nielsen.

"Krizė mums kelia rimtą demokratijos ir žmogaus orumo išlaikymo ir ugdymo užduotį. <...> Tikiuosi, supratome, kad dabartinėje situacijoje nėra vietos izoliacijai ir savanaudiškumui, laikas priminti sau, kaip sunkiais laikais palaikėme vieni kitus, kartu siekdami laisvės, o kai buvome pasiruošę padaryti viską, kas įmanoma, kad pasiektume bendrą tikslą, iki šiandien", – antrino jos kolega, Estijos parlamento pirmininkas Juris Ratas.

Apie kokį pavojų kalbėjo pranešėjai, jei pats NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Baltijos šalims tiesioginės karinės grėsmės iš Rusijos nėra? O kas dar gali būti baisiau baltams, nei rusų minios, kurios ruošiasi vėl "okupuoti" Baltijos šalis?

Taigi nebijokite, rusai neužpuls. Tačiau pagalvokite tarp savęs, kas kam ir kiek skolingas. Ir kurie nusikaltimai atleidžiami, o kurie – ne.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.