Mokslininkai nustatė seniausio žalingo įpročio atsiradimo laiką

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Kasinėdami vėlyvojo pleistoceno stovyklavietę Jutos valstijoje, amerikiečių archeologai atrado apdegusias tabako sėklas, kurias, pasak tyrėjų, kramtė senovės žmonės. Stovyklavietei yra apie 12 300 metų. Pasirodo, kad Šiaurės Amerikos vietiniai gyventojai tabaką pradėjo vartoti devyniais tūkstančiais metų anksčiau, nei manyta iki šiol, remiantis seniausių pypkių radiniais. Straipsnis paskelbtas žurnale "Nature Human Behavior".

Tabako rūkymo ir kramtymo tradicija atsirado tarp Amerikos vietinių tautų, o vėliau, atradus Naująjį pasaulį, išplito visame pasaulyje. Pasak mokslininkų, nė vienas augalas neturėjo tokio poveikio žmonijai.

Antropologai mano, kad tabakas buvo pradėtas aktyviai naudoti ritualiniais, medicininiais ir socialiniais tikslais dar prieš prasidedant kultūriniam žemės ūkiui. Pirmieji rūkomųjų pypkių su tabako pėdsakais radiniai JAV pietryčiuose yra 3300 metų amžiaus. Keraminių pypkių fragmentus archeologai randa ir senesniuose kultūriniuose sluoksniuose — iki 4800 metų.

Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad visi šie artefaktai greičiau nurodo specialių rūkymo prietaisų gamybos laiką, o pažintis su tabaku ir jo naudojimo pradžia galėjo įvykti daug anksčiau, galbūt vos tik atsiradus pirmiesiems naujakuriams Amerikos žemyne pleistoceno pabaigoje.

Mokslininkai iš Tolimųjų Vakarų antropologinių tyrimų grupės Višbouno ruože, esančiame Didžiojoje druskos ežero dykumoje Jutos valstijoje, atrado medžiotojų-rinkėjų stovyklos liekanas su nepažeistu 12 300 metų senumo židiniu. Židinį supa akmens ir kaulo artefaktai, o viduje archeologai rado apdegusių tabako sėklų.

Archeologų rasti grūdai priklauso laukinėms tabako rūšims. Tai rodo, kad žmonės vartojo tabaką prieš tūkstančius metų, kol išmoko jį auginti. Šiuo metu kasinėjimo teritorija yra absoliučiai negyva dykuma, tačiau laikotarpiu prieš 13-9,5 tūkst. metų, pasak mokslininkų, čia buvo didžiulis pelkėtas upės vadaksnis, kuris buvo senovės medžiotojų buveinė.

Jie savo stovyklavietes rengė sausose aukštumose, skiriančiose pelkes ir upių atšakas, o pagrindinis kuras laužams buvo gluosnis, kuris čia augo visur. Tačiau tabakas šioje vietoje neaugo. Mokslininkai mano, kad senovės žmonės specialiai ėjo rinkti tabako į aukštesnes kalnuotas vietoves.