Suomijoje susimąstė apie migrantų iš Baltijos šalių pritraukimą

Svarstoma galimybė užsieniečiams išduoti vizas, kurios galios nuo šešių mėnesių iki metų

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Suomijoje svarstoma galimybė įvesti laikinąsias vizas įsidarbinimui, kad pritrauktų migrantus iš Baltijos šalių. Apie tai sakoma Suomijos verslo gyvenimo analitikos centro "EVA" ataskaitoje, praneša portalas InoSMI.

Siūloma, kad naująją vizą galėtų gauti pakankamai darbo patirties ir įgūdžių turintis asmuo. Jis galės atvykti į Suomiją neribotam laikui susirasti darbo, dirbti ar kurti įmonę. Svarstoma galimybė išduoti vizas, kurių galiojimas bus nuo šešių mėnesių iki metų.

Tuo tarpu asmuo neturės teisės gauti socialinio draudimo.

Jei migrantui pavyks susirasti darbą per vizos galiojimo laiką, jis galės gauti leidimą gyventi ilgą laiką.

"EVA" siūlo nesuteikti migrantams jaunų tėvų paremimo teisės, siekiant padidinti užimtumą. Be to, analitikos centras mano, jog būtina atsisakyti valstybinių kalbų mokėjimo reikalavimo tose pareigose, kuriose jų mokėjimas nėra būtinas — pavyzdžiui, paslaugų sektoriuje, kur galima dirbti su anglų kalbos žiniomis.

"Kalbos reikalavimų pokyčiai galėtų paskatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą viešajame gyvenime — jei, pavyzdžiui, vietos organų darbe būtų galima vartoti anglų kalbą", — rašoma straipsnyje.

Ataskaitos autoriai mano, kad į Suomiją vyks žemesnio gyvenimo lygio kaimyninių šalių piliečiai, todėl būtina orientuotis į migrantų iš Baltijos šalių pritraukimą.

"Pabėgėlių migrantų įdarbinimo galimybę analizės autoriai siūlo užtikrinti greitesniu prieglobsčio prašymų nagrinėjimu ir psichologinės bei psichinės pagalbos suteikimo centrų darbo gerinimu. Jie taip pat mano, kad daugiau išteklių reikėtų skirti migrantų vaikų švietimui tuose rajonuose, kur gyvena daug šeimų su žemu socialiniu ir ekonominiu statusu", — pažymima publikacijoje.

Ekspertas Nikolajus Meževičius anksčiau pareiškė, kad Baltijos šalys yra gudrauja, pareikšdamos apie didelius atlyginimus ir nutylėdamos apie dideles išlaidas. Jis pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Latvijoje šildymo kainos priklauso nuo buto vietos.

Lietuva nuolat figūruoja Europos antilyderių pagal gyvenimo lygį sąrašuose. "Eurostatas" ne kartą įtraukė respubliką į didžiausią piliečių skurdo riziką turinčių šalių sąrašą.

Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokios nepriklausomybės.