Griežta pamoka rusofobams: kodėl Rusija turėtų surengti Lietuvai "prekių blokadą"

Maskva per švelniai elgiasi Lietuvos atžvilgiu. Ekspertas Aleksandras Nosovičius mano, kad Rusijos Federacija turėtų nustoti nuolaidžiauti Lietuvos politikų išdaigoms

VILNIUS, lapkričio 9 — Sputnik. Dėl politinio konflikto su Pekinu Lietuva išsigando galimybės likti be kiniškų prekių, tačiau pagrindinės Vilniaus užsienio ekonominės partnerės — Rusijos — atžvilgiu tokios baimės nekyla. Apie tai RuBaltic.ru medžiagoje rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Jo nuomone, Maskva Lietuvos atžvilgiu elgiasi per švelniai, tuo metu dėl Kinijos ir Lietuvos santykių pablogėjimo Vilnius jau susiduria su prekių tiekimo sutrikimais.

Tikimasi, kad konfliktui įsigilinus, kiniška produkcija visiškai išnyks iš Lietuvos lentynų.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Nosovičius, Lietuvos valdžia vis dar pasiryžusi įsiteikti Jungtinėms Valstijoms. Be to, Lietuvos užsienio reikalų ministerija neseniai paragino kaimynines Baltijos šalis suformuluoti bendrą santykių su Pekinu strategiją.

"Vargu ar Rygą ir Taliną įkvėps tokia idėja, nes antikiniškos politikos kaina Lietuvai auga sulig kiekvienu antikinišku žingsniu. Dabar Lietuvos valdžios kivirčai sukuria lietuviams perspektyvą susidurti su prekių trūkumu ir likti su tuščiomis lentynomis. Ir Lietuvos politikai nepaisant viso savo absurdiškumo ir neadekvatumo suvokia grėsmių mastą ir todėl pastebimai bailiai vykdo antikinišką kursą", — rašo ekspertas.

Anot Nosovičiaus, Kinija gąsdina Lietuvą tuo, kad ji nežiūri nuolaidžiai į priešiškus Vilniaus veiksmus. Tačiau Rusija "ignoruoja lojantį šunytį", nepaisydama "nuolatinio lojimo" Maskvos atžvilgiu iš Vilniaus pusės, sako ekspertas.

"Kas čia per Lietuva? Daugiausia, ką ji sugeba su savo rusofobija, tai iš bejėgiškumo ir pykčio sudaužyti galvą į sieną. Tai tegul jie toliau loja Vilniuje. Įprotis nekreipti dėmesio į šį lojimą Rusijoje yra toks įsišaknijęs, kad tikrai jo negirdi", — rašoma straipsnyje.

Nosovičius pažymi, kad Rusija į Lietuvą tiekia stambios naftos chemijos produkciją, maisto produktus, medieną, transporto priemones, mechaninius įrenginius, o šalių užsienio prekybos apyvarta siekia devynis milijardus eurų.

Eksperto teigimu, abipusės priklausomybės tarp Lietuvis ir Rusijos nėra, nes jei Rusija — tai ketvirtadalis Lietuvos užsienio prekybos, tai Lietuvos dalis Rusijos Federacijos užsienio ekonominių santykių struktūroje siekia tik 0,4 proc.

"Jeigu užblokuoti prekybą Lietuvoje dėl sisteminės antirusiškos politikos vykdymo, tai pamoka, kaip galima ir kaip negalima kalbėtis su Rusija, vieną kartą ir visiems laikams bus duota ne tik Lietuvos politikams, bet ir visai Europai.<...> Maskvos rankos atrištos tam, kad su Lietuvos valdžia elgtųsi taip griežtai, kaip ši valdžia seniai nusipelnė", — mano Nosovičius.

Rusijos ir Lietuvos santykiai smarkiai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, pagarsėjusiai griežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška pozicija. Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę". Be to, Vilnius atvirai kišasi į kaimyninių valstybių — Rusijos ir Baltarusijos reikalus, taip pat teikia paramą šių šalių opozicinėms jėgoms, už ką Lietuvą pasmerkė oficialiosios valdžios atstovai.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, tačiau Vakarų šalys ir toliau pareiškia apie tariamai "agresyvią" Maskvos politiką. Baltijos šalys ir Lenkija, "Rusijos grėsmės" pretekstu, savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus ir didina išlaidas karinei sferai.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas anksčiau pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi kurti gerus kaimyninius santykius su Lietuva abipusės pagarbos pagrindu, tačiau pokyčiai įmanomi tik tuo atveju, jei Vilniaus žengs priešinius žingsnius. Diplomatas pažymėjo, kad dabar Rusijos ir Lietuvos santykiai yra "žemiausiame taške per visą naujausią jų gyvavimo istoriją".