"Žmonių yra labai daug planetoje". Kaip Landsbergis mato Lietuvos ateitį?

Neseniai "nepriklausomos" Lietuvos Patriarchas Vytautas Landsbergis paatviravo: anot jo, būtų visai neblogai, jei ketvirtadalis žemės gyventojų tiesiog išmirtų... Esą, žmonių jau per daug...

Kas tai — senatvinis marazmas, genocido propaganda ar tiesiog ciniškas atvirumas?..

Norint į tai atsakyti, vertėtų pradėti nuo pradžios. O būtent: nuo Vyt. Landsbergio žodžių:

"Dabar narkotikų klausimas... Ar juos drausti, ar ne? Nu, taboka nedraudžiama... Tai gal ir kanapių nereikia drausti? Žmogus pats pasirenka. O kadangi žmonių yra labai daug planetoje, tai jeigu jų koks ketvirtadalis išmirs, tai gal žemė pasakys "ačiū Dieve, kad palengvinai"... Yra tokia senovinė sakmė, kaip žemė kreipėsi į Dievą ir prašė palengvinimo kai žmonių per daug prisidaugino... Čia labai senovinė išmintis... Dar jokio Maltuso niekas dar nežinojo Lietuvoj, o senoliai jau buvo suvokę, kad gal ateis toks laikas, kai žmonių bus per daug..."

Štai kaip jisai komentavo neseniai Seime iškeltą narkotikų legalizavimo temą. Ir ką gi?..

Maltusas ir maltusizmas

Pradėkime tuo, kad čia pasisakoma už neomaltusizmą. Atminkime: Vyt. Landsbergio minėtasis veikėjas — Tomas Maltusas, gyveno XIX amžiuje ir savo pseudomoksline gyventojų prieaugio teorija siekė pateisinti Britanijos imperijos politikos sukeltą badą faktine anglų kolonija tuomet buvusioje Airijoje... Maltusizmas teigė, kad periodiniai badmečiai — visiškai natūralūs, gyventojų prieaugį reguliuojantys reiškiniai. Ir, atitinkamai — kad su jais nereikia kovoti...

Kaip žinia, ne tik tokie mąstytojai, kaip Karlas Marksas, bet visa vėlesnė XIX ir ypatingai XX amžiaus praktika (su beprecedenčiu gyventojų skaičiaus augimu visame pasaulyje) Maltuso išvedžiojimus paneigė.

Bet, kaip sakoma, jei faktai prieštarauja teorijai — juo blogiau faktams (tuo atveju, jei kam nors toji teorija naudinga)... Taip ir šiuo atveju: XX amžiuje maltusizmo idėjos niekur nedingo. Anaiptol: jomis žavėjosi ir vokiečių naciai, ir "demokratijos" korifėjais save pristatantis anglosaksų (ir Anglijos, ir JAV) elitas.

Žavisi ir dabar, XXI amžiuje: štai, pavyzdžiui, "Microsoft" kompanijos veidas, Bilas Geitsas, atvirai propaguoja depopuliaciją, taigi — neomaltusizmą. Analogiškas pažiūras skelbė ir velionis Britanijos princas Filipas, kuris garsiai svajojo kitame gyvenime norįs atgimti mirtinu virusu, kad galėtų sumažinti planetos gyventojų skaičių...

Landsbergis — Lietuvos naikintojas

Taigi, tokiame teoriniame ir istoriniame kontekste, Landsbergis pasireiškia kaip neomaltusizmo propaguotojas. Bet šitai vertėtų dar įvesti į vietinę Lietuvos ir Landsbergio, kaip lietuviško veikėjo, specifiką... O kokia gi ji — toji specifika?..

1989 metais, kai Landsbergis tapo žymus politinis veikėjas, Tarybų Lietuva buvo klestintis pramonės ir žemės ūkio kraštas su beveik 4 mln. gyventojų. Švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga buvo garantuoti visiems piliečiams. Tuo tarpu bedarbystė ir atskirtis buvo daugumai visuomenės neįsivaizduojami dalykai.

Tačiau TSRS griūtis ir jį sekusi 90-ųjų prichvatizacija (kurią, su kolūkiu išardymu, mūsuose inicijavo pats Landsbergis), šimtus tūkstančių paliko be darbo. O į XXI amžių lietuviai įžengė jau masiškai bėgdami iš savo šalies kaip pigi bei kvalifikuota darbo jėga Vakarų Europos šalims.

Lietuvoje, galų gale, teliko šiek tiek virš 2 mln. žmonių. Iš jų kas penktas randasi žemiau skurdo ribos. Iš Europos pinigų šiaip taip gyvena Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Tuo tarpu provincija merdi, daugumai toliau plūstant į užsienius sotesnio duonos kąsnio ieškoti.

Tokioje istorinių faktų šviesoje, Landsbergį nesunkiai galima pavadinti Lietuvos naikintoju. Juolab, kai šią nustekentąją liaudį jis nuo pradžios vadino niekinančiais "runkelių" ir "šunaujos" vardais.

Depopuliacijos idėja ir krašto ateitis

Ši Lietuva — landsberginė Lietuva — praradusi daugiau kaip trečdalį kadaise buvusio gyventojų skaičiaus, be to, nėra "nepriklausoma" (kaip teigia landsbergistai). Tiksliau — ji nepriklausoma nuo TSRS ir nuo Rusijos. Tačiau visiškai priklausoma nuo Vakarų, nuo JAV, NATO ir ES, kurių akivaizdoje ir Landsbergis, ir į jį panašūs tėra tik vietininkai, žodžiu — satelitinės valstybės administratoriai.

O Vakarų elitas, kaip aukščiau minėjome, neomaltusizmo ar, kitaip šnekant, depopuliacijos, idėjoms aiškiai simpatizuoja. Dar daugiau: depopuliacija, "auksinio milijardo" idėja ir visuomenės padalijimas kastomis yra neatsiejama dalis šio elito strategijos XXI amžiui. Kadangi besivystanti materialinė-techninė bazė kapitalizmo sąlygomis didžiulę dalį dirbančiųjų verčia "nereikalingais žmonėmis", kurie tegali būti arba utilizuojami, arba pavergiami...

Lietuvos "Patriarchas", tuo tarpu, tiesiog vietiniame lygyje atspindi šias bendrąsias Vakarų elito (kuriam jisai tarnauja) nuotaikas. Nei daugiau, nei mažiau. Ir tai neturėtų kelti nuostabos — iš tiesų, tai tiksliai atitinka paskutinius 30 metų jo paties vykdytą praktinę politinę veiklą. Juo labiau, kai esama landsbergistų, kurie panašias idėjas reiškė ir anksčiau...

Antai TS-LKD priklausantis Romas Sadauskas-Kvietkevičius, dar prieš 10 metų išreiškęs nuomonę, kad būtų gerai, jei Lietuvoje liktų apie 1 mln. gyventojų... Dalį, aišku, sudarytų "auksinis" tautos žiedas, o žemesnieji sluoksniai būtų jau aptarnaujantysis personalas. Pageidautina — pigiai dirbantys migrantai iš Ukrainos, o, galbūt, iš Azijos bei Afrikos šalių.

Likusieji, tuo tarpu — nereikalingi. Jie gali išvažiuoti. Jie gali ir mirti. Landsbergiui ir Ko tai nesvarbu. Štai kokia landsberginė Lietuvos ateities vizija! Ir šito nuo "runkelių" niekas nebeslepia.

Šiuo požiūriu, aukščiau cituotasis Patriarcho pareiškimas — tai ne kažkoks marazmas, o nė kiek neslepiamo cinizmo išraiška. Belieka paklausti: kaip į jį reaguos lietuviai? Ar supras, kaip į juos žiūri Landsbergių "elitas" ir, pagaliau, ar padarys iš to reikiamas politines išvadas?..

Klausimas — atviras. Bet nuo atsakymo į jį priklausys tautos ateitis.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.