Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos pateiktos Seimui

Migracijos departamentas gavo daugiau kaip 3 tūkst. prieglobsčio prašymų, iš kurių išnagrinėjo 2 374

VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Vidaus reikalų ministerija Seimui pateikė pataisas dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ), praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Seimas pateikimui pritarė. Naujomis pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremaliosios situacijos laikotarpiu.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, įstatymas atlieps naujausias realijas ir grėsmes, su kuriomis šiandien susiduria Lietuva.

"Užsieniečių teisinės padėties įstatymas – tai vienas svarbiausių įrankių neteisėtos migracijos krizėje. Siekiant atremti hibridinę ataką prieš Lietuvą ir Europos Sąjunga, naujų procedūrų įteisinimas yra būtinas", – kalbėjo Bilotaitė.

UTPĮ pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.

Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl judėjimo apribojimo – įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus ar grėsmės valstybei.

Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi. Tuo atveju, jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas tol, kol įsiteisės sprendimas.

Kai nustatomas migranto pasislėpimo ar pabėgimo pavojus, jis gali būti apgyvendinamas ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių.

VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip 18 mėnesių.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą. Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti. Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos.

Seimas įstatymo pataisas svarstys lapkričio 25 dieną.

Padėtis pasienyje su Baltarusija

Pastaraisiais mėnesiais Lietuva, Latvija ir Lenkija skundžiasi dėl pasienyje su Baltarusija didėjančio nelegalių migrantų skaičiaus ir kaltina Minską sukėlus migracijos krizę.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio buvo apgręžta daugiau nei 5 tūkst. migrantų. Migracijos departamentas gavo 3 166 prieglobsčio prašymus, iš kurių išnagrinėjo 2 374. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 6 užsieniečiams.

Nuo lapkričio 10-osios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą nuo jo galioja nepaprastoji padėtis.

Sienos kontrolė vykdoma sustiprintu režimu. Saugoti Lietuvos pasienį padeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros "Frontex" ir kai kurių šalių pareigūnai.

Baltarusijos pasieniečiai nuolat praneša apie žiaurų Lietuvos ir Lenkijos saugumo pareigūnų elgesį su migrantais. Taip pat pati Lietuvos valdžia oficialiai pareiškia apie "išstumtus" iš šalies teritorijos nelegalius migrantus.