Nepaprastosios padėties režimas. Lietuva supažindino migrantus su nuostabiu ES pasauliu

Pirmą kartą per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Kilometrai palei sieną su Baltarusija paskelbti fronto linija, kurioje panaikinamos visos demokratijos ir žmogaus teisių normos

Kas suorganizavo migracijos krizę prie Baltarusijos ir Europos Sąjungos sienų? Klausimų klausimas. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad tai Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos piliečių organizuotų nusikalstamų grupuočių machinacijos, sujaukusios mintis pabėgėliams iš šalių, kuriose vieningi Vakarai ginklais ir tankais bandė primesti demokratiją. O Varšuvoje ir Vilniuje "hibridinio karo" kaltininku vadinamas pats Aleksandras Lukašenka.

Geriau be teisių, bet ir be nelegalių migrantų

Štai tik dviejų valstybės struktūros konfrontacijos įkaitais tapo eiliniai pasienio zonos gyventojai. Išgirdę pranešimus apie pabėgėlių žiaurumus Vokietijoje, Lietuvos gyventojai vienareikšmiškai pareiškia, kad nenori priimti į savo žemę tūkstančių irakiečių ir afganų. Jie net pasiruošę iškęsti nepatogumus dėl teisių ir laisvių ribojimo pasienio zonoje, kol Lietuvos gatvėse nebus nelegalių migrantų.

Atsirado ir vietos gyventojų savanoriai, kurie kartu su policija ir kariškiais savanoriškai patruliavo pasienyje, siekdami užkirsti kelią bet kokiems nelegalių migrantų bandymams patekti į Lietuvą. Galbūt tai yra pirmoji dabartinės liberalių konservatorių vyriausybės idėja, kurią žmonės besąlygiškai palaiko. Tačiau naujausios apklausos parodė, kad Lietuvos Vyriausybės ir Seimo veiksmams pažaboti koronavirusą, ekonomikos reformoms ir agresyviai užsienio politikai nepritaria dauguma gyventojų.

Bet net ir politiniai valdančiųjų partijų oponentai abiem rankomis palaikė nepaprastosios padėties įvedimą. Už balsavo 122 Seimo nariai ir tik vienas buvo prieš.

Europa persisotino savo svetingumu

Prieš trejus ar ketverius metus tos pačios Vokietijos valdžia pabėgėlius sutiko išskėstomis rankomis. Kanclerė Angela Merkel mielai su jais fotografavosi, o daugelis europiečių siūlė pabėgėliams apsigyventi savo namuose. Jie tikėjosi, kad šviežias arabų kraujas plūstels ne tik į ekonomiką, bet ir atnaujins Europos genofondą. Tačiau realybė pasirodė daug proziškesnė.

Naujieji europiečiai nepanoro eiti į darbą, o reikalavo neatlygintinų pašalpų, apgyvendino ištisus Europos miestų kvartalus ir nusistatė juose savo taisykles. Šiandien tokiuose Paryžiaus, Romos ar Berlyno rajonuose net policija nerizikuoja apsilankyti. Nusikaltimų ataskaitose gausu pranešimų apie migrantų iš Artimųjų Rytų ir Azijos prievartaujamas moteris ir mergaites. O Vokietijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai šiandien abiem rankomis palaiko žiaurius Lenkijos ir Lietuvos pasieniečių bei kariškių veiksmus, neleidžiančius pabėgėliams patekti prie rytinių ES sienų.

Kokiomis priemonėmis stabdomi migrantai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje? Šiandien apie tai nieko nežinoma. Ašarinės dujos, lazdos ir sarginiai šunys? Viskas, kas vyksta penkių kilometrų zonoje nuo sienos, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, yra griežtai kontroliuojama kariuomenės, policijos ir žiniasklaidos cenzūros.

Žmogaus teisės europietiškai

O žmogaus teisės, kaip šiandien vizito pasienyje metu informavo Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valdžiai yra šventos. Nubraukusi krokodilo ašarą ji sakė: "Darome viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, bet reikia taip pat suprasti, kad šita situacija yra labai sudėtinga tuo, kad čia tarsi vienoje vietoje susikerta du tarptautiniai įsipareigojimai – saugoti valstybės sieną, kuri yra ir Europos Sąjungos išorinė siena, ir įgyvendinti Šengeno kodeksą, kita vertus, užtikrinti ir žmogaus teises".

O apie tai, kaip svetingoje Europos žemėje gerbiamos jų teisės, patys pabėgėliai pasakoja socialiniuose tinkluose – vaizdo įrašuose ir tiesioginėse transliacijose iš neutralios zonos Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Lietuva. Tegul žiūrovai ir skaitytojai daro savo išvadas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.