Netoli Žemės rastas dingęs Mėnulio fragmentas

Mokslininkai nustatė, jog 2016 metais aptikto Kamoalevo asteroido raudonas atspindžio spektras labai panašus į Mėnulio paviršiaus mineralų spektrą

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Išanalizavę asteroido Kamoalevo, skriejančio aplink Saulę kartu su Žeme, atspindžio spektrą, mokslininkai padarė išvadą, kad jis sudarytas iš tos pačios medžiagos kaip ir Mėnulis. Anot autorių, tai arba neįvykęs mūsų planetos palydovas, arba atsiskyręs Mėnulio fragmentas. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Communications Earth & Environment".

Asteroidas (469219) 2016 HO3, vėliau gavęs Kamoalevo pavadinimą (iš havajietiško "siūbuojanti nuolauža"), buvo aptiktas 2016 metų balandžio 27 dieną naudojant Havajų automatinį teleskopą Pan-STARRS. Jo skersmuo, apskaičiuotas pagal standartinį albedą akmenuotiems asteroidams, yra apie 40 metrų, o jo apsisukimo aplink Saulę laikotarpis yra apie 366 dienas.

Savo kosminės kelionės metu asteroidas tai artėjo prie Žemės, tai nuo jos tolo, judėdamas išilgai žemės obritos 38–100 atstumais tarp Žemės ir Mėnulio. Šiandien tai yra nuolatinis mūsų planetos palydovas. Mokslininkų teigimu, jis Žemę lydės dar mažiausiai milijoną metų.

Prie palydovų priskiriami arti Žemės esantys asteroidai, kurie sukasi aplink Saulę, bet tuo pat metu išlieka gana arti Žemės. Labai mažai žinoma apie šiuos objektus, nes jie yra blankūs. Jie pradėti identifikuoti visai neseniai.

Dėl orbitos ypatumų Kamoalevą galima stebėti iš Žemės tik kelias savaites kiekvienų metų balandžio mėnesį, o dėl mažo dydžio jis matomas tik per itin didelės raiškos teleskopą — atsispindėjusi asteroido šviesa yra maždaug keturis milijonus kartų blankesnė už silpniausią žvaigždę, kurią įmato žmogaus akis tamsiame danguje.

Amerikos astronomai, vadovaujami Bendžamino Šarkio iš Arizonos universiteto, ištyrė atspindėtą Kamoalevo šviesą naudodami didįjį binokuliarinį teleskopą (LBT) ir teleskopą LDT Lowell observatorijoje Arizonoje ir nustatė, kad jos raudonas atspindžio spektras labai panašus į Mėnulio paviršiaus mineralų spektrą.

Pasak autorių, šis faktas kartu su Kamoalevo orbitos kelio įvertinimu leidžia padaryti prielaidą, kad asteroidas iš pradžių atsirado kaip Žemės ir Mėnulio sistemos dalis. Galbūt jis susidarė dėl didesnio kūno susidūrimo ar gravitacinio sunaikinimo jam judant šalia Žemės ir Mėnulio. Mokslininkai kol kas negali pasakyti, kaip tai galėjo nutikti. Viena iš priežasčių yra ta, kad nėra kitų žinomų mėnulio sudėties asteroidų.

"Peržiūrėjau visų netoli Žemės esančių asteroidų, prie kurių turėjome prieigą, spektrus ir nieko panašaus neatsirado", — Arizonos universiteto pranešime spaudai cituojami Bendžamino Šarkio žodžiai.

Dar vienas argumentas, patvirtinantis asteroido Kamoalevo kilmę iš mėnulio, yra jo orbita.

"Labai mažai tikėtina, kad netoli Žemės esantis asteroidas spontaniškai pajudės į palydovinę orbitą", — aiškina dar vienas tyrimo autorius Renu Malhotra, Arizonos universiteto planetos mokslų profesorius, vadovavęs tyrimo orbitos analizės daliai.