Baidenas paragino "atsistoti ir parodyti" Maskvai ir Pekinui

JAV prezidento teigimu, autokratai žengia į priekį, ir pasaulis laukia iš Amerikos demokratinio pavyzdžio ir lyderystės

Artėjantys Džo Baideno viršūnių susitikimai su Putinu ir Xi Jinpingu (virtualūs — su Kinijos lyderiu, galbūt jau kitą savaitę, o su Rusijos — iki metų pabaigos) tapo Amerikos prezidentui gera proga pakartoti savo mėgstamą mintį. Apie tai, kad demokratija vėl pavojuje — be to, ir Amerikoje, ir visame pasaulyje, rašo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.

"Mūsų šaliai tai tikrai lūžio taškas. Ir Putinas, ir Xi Jinpingas leido man suprasti, kad jie netiki, kad demokratijos XXI amžiuje gali funkcionuoti, nes konsensusui pasiekti reikia per daug laiko, todėl laimės autokratijos ", — šiais žodžiais Džo Baidenas paragino demokratjos aktyvą suvokti, kaip visam pasauliui svarbu įsitikinti tuo, kad "Amerika sugrįžo". Į mus žiūri visas pasaulis, o pas mus netvarka ir vidinis susiskaldymas — įrodykime, kad galime ištraukti šalį iš krizės, įvykdysime ekonomines reformas ir grįšime kaip lyderis į pasaulio areną.

Šią mintį Baidenas pakartojo jau mažiausiai tris kartus — pradedant nuo savo pirmosios spaudos konferencijos kovo mėnesį. Autokratai žengia į priekį, taip pat ir pačiose Valstijose, o pasaulis laukia iš Amerikos demokratinio pavyzdžio ir lyderystės, laukia, kad ji sugrįžtų vykdyti savo, kaip "demokratijos pavyzdžio" pareigas, — taip prezidentas užburia Amerikos publiką.

Ir niekas jo neklausia: ar tikrai visas pasaulis laukia mūsų sugrįžimo ir įrodymo, kad "Amerikos demokratinei sistemai sekasi"? Nejaugi ir o afganai ir irakiečiai laukia nesulaukia? Ir brazilai su indais apie tai svajoja? O rusai su kinais? Akivaizdu, kad Baidenas, nuvažiavęs į Europą, pirmiausia kalbėjosi su europiečiais ir sąjungininkais, — o tie, žiūrėdami jam į akis, tikrai domėjosi ateities planais.

Bet visai ne dėl susirūpinimo demokratinėmis vertybėmis, o dėl labai pragmatiškų priežasčių: jeigu JAV koncentruojasi į Ramiojo vandenyno regioną, tai automatiškai susilpnina savo dėmesį Europai ir Artimiesiems Rytams. O ar jėgų jiems užteks — ar vidinis susiskaldymas prives prie to, kad JAV užsidarys? Baidenas, atsakydamas į tai, pademonstravo visišką įsitikinimą tuo, kad Amerikai viskas pasiseks, tačiau grįžęs namo vėl buvo priverstas griebtis argumentų "pasaulis žiūri į jus" stiliumi. Amerikiečiai, nelabai juo tiki — ir Baidenas vėl ištraukia savo mėgstamą mintį apie grėsmę demokratijai. Kuri kyla iš autokratų Putino ir Xi Jinpingo.

Nuostabu, kaip keičiasi Baideno pasakojimas apie demokratijos priešų argumentus. Iš pradžių buvo teigiama, kad Xi Jinpingas yra "labai tiesus ir protingas, bet visiškai nedemokratiškas žmogus": jis, kaip ir Putinas, mano, kad autokratija yra ateities tendencija, o demokratija negali veikti pasaulyje, kuris darosi vis sudėtingesnis..

Tada Baidenas paaiškino, kad Xi Jinpingas jį bandė įtikinti, kad XXI amžiuje demokratija negali veikti, nes demokratija negali suvienyti tautos taip greitai, kaip autokratija. Ir Putinas yra toks pats: "šie vaikinai deda viltis į autokratiją, aš nejuokauju; demokratija turėtų atsistoti ir parodyti, kad mums sekasi".

Ir štai dabar Amerikos prezidentas pranešė, kad Putinas ir Xi nemėgsta demokratijos, nes konsensusui pasiekti reikia labai daug laiko.

Tai yra, iš pradžių buvo kalbama apie tai, kad Xi viename iš pokalbių pasakė Baidenui (o pagrindiniai jų susitikimai įvyko 2011 metais), kad pasaulis tapo per sunkus demokratijai. Bent jau taip Baidenas suprato. Galbūt Xi Jinpingas turėjo omenyje, kad visuomenės nebegalima valdyti taip, kaip buvo valdoma Vakarų valstybėse XIX ir XX amžiuose. Galbūt apskritai buvo kalbama apie tai, kad pasaulis ir socialinė santvarka yra sudėtingesni nei Vakarų idėjos apie juos. Tiksliai nežinoma — kinai savo dviejų tuometinių viceprezidentų pokalbių versijos nepaskelbė.

Tačiau kitą kartą prisimindamas pokalbius su Xi, Baidenas pateikė konkretesnį jo argumentacijos pavyzdį: esant demokratijai negalima greitai suvienyti tautą. Tai jau atrodo kaip tiesa, tik Vakarų ir ypač anglosaksų žmonės to nesugeba suprasti. Skirtingai nuo kinų ir rusų, nes jų valstybės buvo statomos iš viršaus į apačią, plečiamos iš centro. Europa gi didžiąją savo istorijos dalį egzistavo kaip atskirų miestų ir žemių sąjunga, o JAV apskritai atsirado kaip atskirų valstijų sąjunga. Ir "demokratija" valstijoms apskritai buvo vienintelis egzistavimo būdas — nes šalis buvo kuriama daugybės kariaujančių tarpusavyje mažumų (religinių, tautinių ir taip toliau) pagrindu. Be jų interesų— vienokiu ar kitokiu laipsniu — suderinimo jokia šalis tiesiog nebūtų atsiradusi. Iki šiol JAV pagrindinis dalykas — tai valstijos, vietos valdžia, o Rusijoje ir Kinijoje visko pagrindas yra viena (valstybę formuojanti) tauta ir viena centrinė valdžia. Kinija išgyveno šimtmetį suirutės ir krizės, per kurį iš tikrųjų subyrėjo, o išsikapstė iš jo griežto vieno žmogaus valdymo dėka.

Bet kam amerikiečiams leistis į tokias smulkmenas, jei kalbama apie svetimas tautas, kurioms jos nuoširdžiai (tai nepanaikina sąmoningo noro manipuliuoti "partneriu" mokant jį "teisingos" demokratijos) siūlo perimti savo universalią patirtį. Nenori sekti Amerikos pavyzdžiu? Na, taip yra todėl, kad jie yra autokratai ir antidemokratai, laukiniai.

Juk tai jau Amerikos problema — kaip jie vertina kitas šalis. Ir ne tik dėl to, kad pravardžiavimas stiliumi "autokratas-antidemokratas" praktiškai nieko pasaulyje nebeliečia, — jis vis dar nėra toks stiprus, koks kadaise buvo "komunistas". Pagrindinė amerikiečių problema yra ta, kad jie visą savo geopolitinę strategiją bando statyti kovos su autokratais pagrindu, tai yra, nori savo globaliems manevrams suteikti ideologinį atspalvį.

Taip, kalbama apie artėjantį gruodžio 9–10 dienomis demokratijai paremti vyksiantį viršūnių susitikimą, kurio surengimas JAV vadinamas pagrindinio Baideno rinkimų kampanijos pažado įvykdymu. Šis virtualus viršūnių susitikimas turėtų "padėti sustabdyti teisių ir laisvių eroziją visame pasaulyje" — o iš tikrųjų surinkti platų antikinišką ir antirusišką frontą.

Nuo pat pradžių aukščiausiojo lygio susitikimo idėją kritikavo Amerikos geopolitikai realistai, tarp jų ir vienas įtakingiausių jų — Užsienio santykių tarybos prezidentas Ričardas Haasas. Iš tikrųjų, keista nematyti pirmapradžiai pavojingos minos, padėtos prie "demokratijos viršūnių susitikimo" pamatų — dalyvių atrankos kriterijaus. Atitikimas Amerikos demokratijos standartams? Na, tada reikia kviesti tik ES, NATO šalis, anglosaksų Australiją su Kanada ir Japonija. Tačiau sumanymas visai kitoks: kuo platesnis frontas. Tuo pačiu metu negalima pakviesti visus, išskyrus Rusiją ir Kiniją, tačiau negalima ir apsiriboti tik savo. Tai reiškia, kad tie, kas nebus pakviestas, įsižeis — ne dėl to, kad jie nepakviesti į antiautoritarinį frontą (antikiniški ir antirusiški žaidimai apskritai niekam nepatrauklūs), o dėl to, kad juos laiko nedemokratiniais.

Kiekviena civilizacija turi savo demokratijos kriterijus, ir dabartinės vakarietiškos labai skiriasi nuo vakarietiškų prieš šimtmetį. O "tolerantiškos darbotvarkės" (atvirai antireliginių, antišeiminių ir tiesiog antižmogiškų vertybių primetimo), kuri yra svarbiausia šiuolaikinio demokratijos supratimo Vakaruose dalis, propagavimas yra nepriimtinas beveik visiems ne Vakarų pasaulio civilizacijoms.

Tai yra, pats "viršūnių susitikimo demikratijai paremti" sušaukimo faktas taps dar vienas smūgis Amerikos reputacijai pasaulyje: štai jie vykdo segregaciją "savo — svetimi", klijuoja mums etiketes. Tai yra, jie bando skaldyti ir valdyti — rusai ir kinai viską sako teisingai, mums užtenka šio diktato.

Ir kad ir kaip dabar Vašingtone sakytų, kad dalyvavimas viršūnių susitikime "neturėtų būti aiškinamas kaip pareiškimai, kad, neva, jūs esate demokratija, o jūs ne", būtent taip ir bus suvokiama.

Tikslaus dalyvių sąrašo kol kas nėra, bet nutekėjimai jau prasidėjo. Bus daugiau nei 100 šalių, tai yra pusė esamų pasaulyje. Leidinys "Politico" pranešė apie preliminarų pakviestųjų sąrašą — ir "tikriesiems demokratams" iškart kilo jam klausimų. Kodėl yra autoritarinė Lenkija, bet nėra Turkijos (NATO sudėtyje ne visi demokratai)? Pakviestas Izraelis, o kur gi Egiptas? Nėra Tailando ir Vietnamo (pirmame valdžioje kariškiai, o antrame komunistai), bet kodėl yra Irakas, nuo kurio po amerikiečių invazijos apskritai neaišku, kas liko? Tokie susirėmimai demokratų žiuri viduje, žinoma, juokingi — gaila, kad Afganistane jau krito amerikiečių pakalikų valdžia, kitaip ir Gani vyriausybė būtų pakviesta į viršūnių susitikimą. O kas, ji gi yra teisinga, demokratiška — ir niekas Vakaruose nekeltų klausimo, kaip gali būti demokratinė valdžia, kurios rinkimuose dalyvavo du milijonai iš 32 milijonų afganistaniečių.

Rusija ir Kinija yra suinteresuotos palinkėti Vašingtono viršūnių susitikimui sėkmės, juolab kad Baideno administracijoje dabar sakoma, kad tai tik "ilgesnio pokalbio apie demokratiją pradžia". Ir viršūnių susitikimo dalyviams "reikės įvykdyti žadėtas reformas", kad gautų kvietimą į antrąjį viršūnių susitikimą, kurio tikimasi kitais metais. Tai yra, išlaikyti Vašingtono priėmimo komisijos demokratijos egzaminą. Sunku įsivaizduoti geriausią amerikiečių požiūrio į pasaulį antireklamą, be to, niekas juk neprivertė Baideno atkakliai siekti surengti aukščiausiojo lygio susitikimą už demokratiją ir prieš autokratus. Tai tikrai Putinui ir Xi Jinpingui per sunku padaryti — Baidenas viską padarys pats.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija