Lietuva nori atsisakyti technologijų pirkimo iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos

Įstatymo pataisos įpareigos nedelsiant atmesti "nepatikimų" įrangos tiekėjų pasiūlymus

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Lietuvos krašto apsaugos ministerija parengė Viešųjų pirkimų įstatymų paketimus, kuriais siekiama suvaldyti rizikas nacionaliniam saugumui. Apie tai pranešė KAM spaudos tarnyba.

Įstatymo pakeitimai nustatytų kriterijus ir sąlygas, kuriais remiantis viešojo sektoriaus subjektai pirkimo konkursų metu turėtų prievolę šalinti "nepatikimų" technologijų, įrangos ar paslaugų pasiūlymus.

Pakeitimai taip pat praplėstų konkursų metu įrangos ir paslaugų patikimumą tikrinančių organizacijų sąrašą. Reguliavimas būtų taikomas perkančiajai organizacijai, kuri yra ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoja, dalyvauja vykdant mobilizacines užduotis, veikia gynybos srityje ar nacionaliniam saugumui svarbiame sektoriuje. Tokių subjektų Lietuvoje yra beveik 400.

"Dabar galiojantis įstatymas numato galimybę tikrinti tiekėjus nacionalinio saugumo aspektu, tačiau nėra aiškių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis perkančiosios organizacijos. Įstatymų pakeitimai įpareigotų iškart atmesti nepatikimus pasiūlymus. Dabartinei Vyriausybei pradėjus realiai spręsti Kinijos gaminamos įrangos naudojimo problemas, Krašto apsaugos ministerija į jas tikrai nežiūrės abejingai. Žinome problematiką ir nedelsdami imamės sprendimų", — pasakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.

Siūlomos įstatymų pataisos neleis Lietuvai įsigyti technologijų iš Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos gamintojų. Pataisos nustato pareigą nedelsiant atmesti pasiūlymus, jei tiekėjas, subtiekėjas, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra susijęs su "nepatikima" šalimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė rizikas nacionaliniam saugumui keliančių valstybių sąrašą nustatys pagal šiuo metu atnaujinamos Nacionalinio saugumo strategijoje įvardintas grėsmes.

"Siekiame, kad techninė bei programinė įranga būtų įsigyjama iš valstybių, kurių tiekėjai yra patikimi, tai yra — NATO, Europos Sąjungos, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Kitos valstybės bus įvertintos Vyriausybės", — pasakė Abukevičius.

Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžią atsisakyti Kinijos įrangos tiekėjų, nes įžvelgia šioje įrangoje "grėsmę nacionaliniam saugumui". Panašūs pareiškimai ne kartą skambėjo Rusijos ir Baltarusijos įmonių atžvilgiu.

Gegužės mėnesį Lietuva įstatymų leidybos lygmeniu uždraudė šalims, nepriklausančioms Europos Sąjungai, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, dalyvauti plėtojant 5G tinklus savo teritorijoje. Taip pat jos negalės dalyvauti respublikos elektroninių ryšių rinkoje.

Daugelis ekspertų pastebėjo, kad dėl kiniškos įrangos atsisakymo Baltijos šalys už 5G turės mokėti daugiau ir tai turės įtakos paslaugų kainai vartotojams.

Kalbant apie pareiškimus apie "Rusijos grėsmę", Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusijos Federacija nesiruošia nieko pulti.