Ruošia dirvą: kodėl Rusija apribojo pagrindinio produkto eksportą

Aukštos dujų kainos smarkiai paveikė Europos trąšų gamintojus. Gamyklos pristabdė darbus, užsidaro

VILNIUS, lapkričio 16 — Sputnik. Siekiant užtikrinti vidaus rinką, Rusijoje įvedamos eksporto kvotos. Kaip tai paveiks šalies įmones ir ar tai padės išvengti žemės ūkio produktų kaino kilimo, aiškinosi RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Sustabdė gamybą

Dujų ir elektros kainos Europoje nepakeliamos. Labiausiai nuo to nukentėjo chemijos pramonė.

Viena didžiausių mineralinių trąšų gamintojų – Norvegijos "Yara International ASA" – savo Europos gamyklose gamybą mažina 40 procentų. Britų "CF Industries" uždarė dvi gamyklas, atjungė kai kuriuos pajėgumus ir Vokietijos "BASF SE".

Pramonės grupės "Fertilizers Europe" duomenimis, 80 procentų pramonės sąnaudų sudaro dujos. Tuo tarpu smarkiai pabrango ir pagrindinė žaliava – amoniakas, būtinas azotinėms trąšoms gauti. Tai iškart paveikė tiekimo grandines. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje trūksta šaldytos mėsos dėl sauso ledo trūkumo.

Rusijoje azotinių mineralinių ir cheminių trąšų kaina buvo fiksuota liepos mėnesio lygyje ir ji tris ar net keturis kartus mažesnė nei Europoje. Tai, kaip pažymėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, "sukels didelį gamintojų norą išeiti į premijines rinkas". Todėl Vyriausybė nusprendė apriboti eksportą nuo gruodžio 1 iki gegužės 31 dienos.

Nukentės nedaug

Pirmiausia kalbama apie paklausiausias azoto ir kompleksines trąšas pavasario sėjos sezonu. Maskvos biržoje koncerno "Akron" ir "Phosagro" akcijos iškart nukrito. Nikolajus Nepliujevas, "TogliattiAzot" direktorių tarybos narys, įsitikinęs, kad nukentės ir "Eurochem" bei "Uralchem".

Aleksejus Rezvanovas, specializuoto portalo "Fertilizer Daily" vyriausiasis redaktorius, priduria: "2019 metais "Acron" ir "EuroChem" karbamido ir amoniako mišiniui buvo taikomi ES antidempingo muitai. Dabar jiems eksportas bus beveik visiškai uždarytas. Iš smulkesnių įmonių pajamų neteks "Almaz Fertilizers" gamykla, gaminanti vandenyje tirpų monoamonio fosfatą ir diamonio fosfatą šiltnamių kompleksams".

Kita vertus, azoto trąšoms kvotos — 5,9 mln. tonų, o kompleksinėms azotinėms trąšoms – 5,35 mln. tonų. Tai atitinka vidutinį eksportą. Todėl, sako Aleksejus Trubnikovas, bendrovės "Agronout" generalinis direktorius, vietiniai gamintojai daug nepraras.

Deficito nėra

Yra dar vienas dalykas. "Rosstat" duomenimis, pirmąjį pusmetį azoto mineralinės ir cheminės trąšos pabrango 39,6 proc. — tai ir privertė kainas užšaldyti vidaus rinkoje. Bet tai gana didelė reikšmė.

"Pasaulyje jau 800 dolerių už toną, o dujų krizės sąlygomis tai gali būti ne riba. Todėl žemės ūkio gamintojai užsiperka ateičiai. Pasklido kalbos apie galimą deficitą. Siekdama užkirsti kelią paklausos ažiotažui, valdžia ėmėsi prevencinių priemonių – tai signalas visiems rinkos dalyviams, kad situacija kontroliuojama", – paaiškino Trubnikovas.

Žemės ūkio ministerija metinį Rusijos ūkininkų mineralinių trąšų poreikį skaičiuoja 4,52 mln. tonų. Ir, anot Rusijos trąšų gamintojų asociacijos (RTGA), pramonė jau apsirūpino 98 proc. RTGA pabrėžė: deficito nėra ir nesitikima.

Savalaikės priemonės

Europoje situacija kitokia. Amoniako kaina pasiekė aukščiausią lygį per 13 metų – 910 dolerių už toną. Išaugo ir produkcijos iš Rusijos paklausa. Tokiomis sąlygomis kvotos gali paskatinti dar vieną kainų kilimą gruodį.

"Europos ūkininkai rimtai nerimauja: jiems gali neužtekti agrocheminių medžiagų pavasariniams lauko darbams ir gali tekti mažinti pasėlių plotus. Todėl maistas ES tikrai brangs", – sakė Rezvanovas iš "Fertilizer Daily".

Tai reiškia, kad pasaulinė maisto produktų infliacija yra neišvengiama. Kalbant apie vidaus rinką — ne faktas, kad kvotos padės. Neigiamų veiksnių yra per daug: nuo benzino ir dyzelinio kuro brangimo iki geležinkelių transporto tarifų padidėjimo.

"Be to, stambūs gamintojai, tokie kaip "Bayer", "BASF", "Corteva Agriscience", "Shchelkovo Agrokhim", "August", jei norės, galės įvardinti savo sąlygas žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams", – sakė Rezvanovas.

Tuo pačiu metu rinkos dalyviai pastebi, kad Rusijoje trąšos naudojamos nepakankamai. Trubnikovo iš "Agronout" teigimu, reikia 2,5 karto daugiau. Todėl valdžios institucijų taikomos priemonės yra savalaikės.

RTGA pabrėžia, kad vidaus rinka visada buvo ir išlieka šalies gamintojų prioritetu. Pramonė gali prisitaikyti prie beveik bet kokios paklausos dinamikos. Daugelio šalių sunkumų fone Rusija sausį-rugsėjį padidino trąšų gamybą 5,6 proc. ir pagal šį parametrą užtikrintai užima antrąją vietą pasaulyje.