Europa pristabdė "Nord Stream-2" ir padidino sau kainas

"Nord Stream-2" paleidimas vėl buvo atidėtas, šį kartą dėl Vokietijos biurokratijos. Vokietijos federalinė tinklo agentūra sustabdė projekto sertifikavimą

Neatmestinas ir politinis pėdsakas. RIA Novosti autorė Irina Badmajeva išsiaiškino, kaip dar vienas vėlavimas paveiks "Gazprom" ir dujų kainas.

Dar viena kliūtis

Kuro kainos Europoje per vieną dieną pakilo beveik 17 procentų ir pirmą kartą nuo spalio vidurio peržengė 1100 USD už tūkstantį kubinių metrų ribą.

Tai yra reakcija į tai, kad Vokietijos energetikos reguliavimo institucija pareikalavo nepriklausomo operatoriaus Nord Stream 2 AG (kurios būstinė yra Šveicarijos Zugo mieste) teisinę struktūrą suderinti su vietos įstatymais. Būtina sukurti dukterinę Vokietijos įmonę – dujotiekio dalies, einančios per Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją, savininkę ir operatorių. Reikalavimai bus įvykdyti. Jie sukurs dukterinę įmonę, perkels į ją turtą ir darbuotojus. Tada vėl teks pateikti dokumentus Federalinei tinklo agentūrai. Šis kliuvinys privertė prekeivius nervintis.

"Rinka tikėjosi, kad 2022 m. sausio mėn. Europos dujų saugyklos bus užpildytos 26 procentais (17,2 mlrd. kubinių metrų). Jei ES vėluos, ji praleis beveik keturis milijardus. Dėl to nutrūks elektros energijos tiekimas", — perspėja RUDN universiteto Ekonomikos fakulteto dekano pavaduotojas docentas Maksimas Černiajevas.

Kad žiemą nesušaltų, europiečiai turėtų paskubėti. "Nord Stream-2" buvo baigtas rugsėjo 10 d. Vokietijos reguliavimo institucija pradėjo tikrinti, ar laikomasi techninių standartų. Tai turėjo užtrukti keturis mėnesius. Tada – į Europos Komisiją. Dabar dujas bus pradėta tiekti tik pavasarį, teigia analitikai. Ar net vasarą. Tai reiškia, kad kainų kilimas tęsis.

"Didžiąją žiemos dalį neatidėliotinos kainos Europos dujų rinkoje išliks virš tūkstančio dolerių. Kartais jos gali svyruoti net pusantro“, – prognozuoja informacijos ir analizės centro "TeleTrade" pagrindinis ekonomistas Petras Puškariovas. Atidėdami Rusijos dujų tiekimą europiečiai siūbuoja po savimi valtį. Per mėnesį kainos gali kilti nuo penkių iki aštuonių procentų.

O pas "Gazprom – pirkėjų eilė. Kinija yra pasirengusi padidinti siurbimą. Ten pramonės gamyba per metus paspartėjo iki trijų su puse procento. Paklausa iš Turkijos taip pat didėja. Ankara perka vidaus vartojimui, taip pat tranzitui į Pietų Europą. Dabar pelningiau perteklių tiekti į Aziją. Kuras į Europą keliauja vidutinės trukmės sutartyse nurodytomis kainomis. Staigus kainų kilimas neturi tiesioginės įtakos.

"Pasirodo, vėluojama nuo šešių iki devynių mėnesių – taip veikia sąnaudų formulė", – sakė šaltinis.

Užsidirbti esant prastovoms

Analitikai sertifikavimo sustabdymo nelaiko piktavališku ketinimu. Šiam projektui išleido per daug Vokietijos akcininkai "Uniper" ir "Wintershall", taip pat Austrijos OMV, "French Engie", Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų "Royal Dutch Shell".

"Gazprom" partneriai Europoje dujotiekį finansavo 50 proc. Anksčiau Vokietijos ūkio ministerija baigė "Nord Stream-2" analizę. Pranešime rašoma, kad projektas nekelia grėsmės dujų tiekimo Vokietijai ir Europos Sąjungai saugumui. Įdomu tai, kad sertifikavimo kliūtis kilo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje kilusios migracijos krizės fone – praėjus kelioms dienoms po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimo apie dujotiekį Jamal – Europa.

"Mes juos šildome, ir dar grasina, kad uždarys sieną. O jeigu mes užsuksime gamtines dujas? Todėl rekomenduočiau Lenkijos vadovybei, lietuviams ir kitiems begalviams pagalvoti prieš kalbant", – perspėjo jis.

Be to, Ukrainos "Naftogaz" buvo priimtas į sertifikacciją. Be veto teisės – Kijevas galės tik pareikšti savo nuomonę. Tačiau tai taip pat reikšminga.

Rusijos projektui ir toliau kaišiojami pagaliai į ratus. Tai atsiliepia suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjams. Pirmiausia – iš JAV ir amerikietiškoms finansinėms grupėms artimo Kataro. Prastovos leis jiems užsidirbti. Tai daroma siekiant paskatinti investicijas į SGD terminalus.

Pavyzdžiui, Lenkijoje ir Vokietijoje. Tokia infrastruktūra egzistuoja Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tačiau ir šios šalys neskuba atsisakyti pigesnių dujotiekio dujų. SGD iš Rusijos "Novatek" telkinių Jamale gali konkuruoti su Amerikos SGD. Tačiau keturi–šeši mėnesiai yra per trumpas laikas rinkos dalims perskirstyti. Mažai tikėtina, kad Europos gamyklos pereis prie SGD.

Atvirkščiai, gamyklos Vokietijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose laikinai grįš prie anglies. Paprasti vartotojai – kitas reikalas. Tarp jų greičiausiai atsiras ir daugiau norinčiųjų greitai pereiti prie vėjo jėgainių ir saulės baterijų. Tikslios dujotiekio paleidimo datos niekas negali įvardyti. Yra daug kliūčių – politika, biurokratija. Tačiau jau dabar aišku, kad "Nord Stream-2" yra unikalus projektas: jis atneša pinigų net ir nenaudojamas.