Zacharova pasiūlė "La Repubblica" redaktoriui šildyti namus laikraščiais, o ne dujomis

Maskva dar nė karto neapgavo Romos dėl dujų tiekimo, pabrėžė diplomatė

VILNIUS, lapkričio 18 — Sputnik. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova aštriai sukritikavo Italijos laikraščio "La Repubblica" straipsnį "Tankai ir migrantai: Putino gniaužtuvai spaudžia Europą", kurį paskelbė leidinio vyriausiasis redaktorius Maurizio Molinari.

Savo įraše Telegram kanale ji leidinį pavadino "puikia nesąmone".

Pasak diplomatės, nė vienas save gerbiantis žurnalistas nenorėtų matyti savo pavardės šio straipsnio antraštėje.

Pasak Zacharovos, publikacijoje visos darbotvarkės temos suverstos "į vieną krūvą". Tai apima Europos "priklausomybę" nuo Rusijos dujų tiekimo, kurią neva dar labiau sustiprins dujotiekio "Nord Stream-2" paleidimas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė pabrėžė, kad vien Italija iš Rusijos kasmet gauna iki 20 mlrd. kubinių metrų dujų.

"Maskva niekada neapgavo Romos tiekdama dujas. Kaip italų žurnalisto sąžinė leidžia tokiu niūriu tonu kalbėti apie Rusijos angliavandenilių tiekėjus? Asmeniškai, pone Molinari, ar jums nepatinka rusiškos dujos? Puiku. Aš turiu puikią idėją — Maurizio, protestuodami šildykite savo namus laikraščiais Repubblica", — sakė Zacharova, pabrėždama, kad Europai tiesiog nėra patikimesnio dujų tiekėjo už Rusijos Federaciją.

Diplomatė ragino žurnalistą liautis klaidinti skaitytojus ir kelti paniką.

Netrukus Italijos laikraščio "la Repubblica" vyriausiasis redaktorius Maurizio Molinari sakė RIA Novosti, kad išsiuntė atsakymą oficialiai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovei Marijai Zacharovai.

"Jei Zacharova manys, kad tai būtina, ji išplatins", — atsakė agentūros pašnekovas, atsakydamas į prašymą pateikti savo atsakymo tekstą.

Anksčiau jis savo laikraštyje paskelbė straipsnį "Tankai ir migrantai: Putino gniaužtuvai spaudžia Europą". Jame jis visų pirma rašė apie Rusijos karinių dalinių atvykimą prie sienos su Ukraina, taip pat apie tai, kad Rusijos Federacijos vadovybė neva sukuria krizinę situaciją su migrantais Baltarusijoje. Jis tai susiejo su dujotiekio "Nord Stream-2" paleidimo klausimu.

"Nord Stream-2" yra 55 milijardų kubinių metrų per metus pajėgumų dujotiekis nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Statybos baigtos rugsėjį. Antradienį Vokietijos federalinis tinklo biuras sustabdė "Nord Stream 2 AG", kaip nepriklausomo operatoriaus, sertifikavimo procesą, kol bus sukurta dukterinė įmonė Vokietijoje, kuri vėl pateiks paraišką. Vokietijos energetikos ministerija šį sprendimą pavadino "išimtinai reglamentuojančiu".

Ginčas dėl atnaujintos ES Dujų direktyvos, įsigaliojusios 2019 metų gegužės 23 dieną, lieka neišspręstas. Jo nuostatuose nurodyta, kad po nurodytos datos nutiestas vamzdis turi būti iš dalies užpildytas alternatyvaus tiekėjo, arba jo atkarpa ES turi priklausyti trečiajai įmonei. Vokietijos reguliavimo institucija ir teismas nusprendė neišbraukti "Nord Stream-2" iš dokumento.

Rusija tuo nepatenkinta, nes, kaip pastebėta Maskvoje, reikia remtis ne techniniais, o ekonominiais argumentais: iki direktyvos atnaujinimo į projektą jau buvo investuota milijardai eurų, atsižvelgiant į ankstesnę teisinę situaciją.