Rusijoje atrado būdą, kaip pagreitinti traumų gydymą

Pažymima, kad ateityje tyrėjų komanda pagal siūlomą metodą ketina sukurti naujas dangas, kurios sumažins operacijos metu ir sveikimo laikotarpiu naudojamų antibiotikų dozę

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Nacionalinio mokslinių tyrimų technologijos universiteto specialistai kartu su kitais Rusijos mokslininkais sugebėjo suteikti antibakterinį poveikį titano lydiniui, kuris dabar tampa viena iš pagrindinių pažangios chirurgijos medžiagų. Autorių teigimu, nauju metodu apdoroti implantai žymiai pagreitins ir palengvins atsigavimą po traumų. Tyrimas paskelbtas žurnale Colloids and Surfaces B: Biointerfaces.

Šiandien daugumoje šalių gyvenimo trukmė ilgėja, todėl vyresnio amžiaus žmonių kaulų traumų skaičius didėja. Dėl to, kad su amžiumi kaulo mechaninės savybės ir gebėjimas atsistatyti pastebimai mažėja, tokie pažeidimai reikalauja kruopštaus ir ilgalaikio gydymo. Kaip pastebėjo specialistai, šie veiksniai sukuria naujų implantams skirtų medžiagų, kurios pagreitina ir palengvina reabilitaciją, poreikį.

Naudojant implantus, pagamintus iš nemodifikuotų metalų ir lydinių, mokslininkų teigimu, gali kilti komplikacijų, iš kurių dažniausia — uždegimas dėl bakterinių infekcijų, po kurių gali prireikti pakartotinės operacijos. Medžiagos, galinčios slopinti bakterijų veiklą, padarys vidinį protezavimą saugesnį ir patikimesnį.

Mokslininkai sukūrė antibakterinės dangos dengimo vienam iš perspektyviausių titano lydinių Ti-Zr-Nb metodą. Eksperimentai parodė, kad gydymas pagal naują metodą visiškai nuslopina E. coli bakterijų dauginimąsi ant implanto paviršiaus, kuris mikrobiologams veikia kaip savotiška "laboratorinė pelė".

"Cheminiu ėsdinimu lydinio paviršių padarome porėtesnį iki 100-120 nanometrų gylio, todėl nanodalelės gali tolygiai pasiskirstyti ne tik paviršiuje, bet ir porų gylyje. Jau esant žemai Sidabro dozių išeiga, apie 0,037 mg/l, o tai yra visiškai saugus organizmui, mums pavyko pasiekti ryškų antibakterinį poveikį", — sakė neorganinių nanomedžiagų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Antonas Konopatskis.

"Smūgį" į bakterijas, kaip paaiškino metodo autoriai, taiko sidabro jonai. Jas skleidžiančias nanodaleles mokslininkai cheminiu metodu susintetino sudėtingų alkoholių tirpaluose, todėl buvo galima pasiekti tik apie 10 nanometrų dydį. Dėl šios priežasties, kaip paaiškino mokslininkai, medžiagos porose iki 60 nanometrų gylyje nusėda sidabras, o tai ženkliai padidina dangos patvarumą ir antimikrobinio veikimo efektyvumą.

Paviršiaus poringumas, pasak mokslininkų, pasitarnauja kaip papildomas faktorius slopinant bakterijas — jo dėka mikroorganizmai tankiau ir tolygiau kontaktuoja su sidabru.

Nors daugumos bakterijų tipų bandymai dar laukia, kūrėjai įsitikinę, kad naujoji danga bus tokia pat veiksminga prieš bet kokius mikroorganizmus, kaip ir prieš E. coli (Žarninė lazdelė).

Tyrime dalyvavo specialistai iš Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų medicinos universiteto ir Maskvos valstybinis universitetas. Ateityje tyrėjų komanda pagal siūlomą metodą ketina sukurti naujas dangas, kurios sumažins operacijos metu ir sveikimo laikotarpiu naudojamų antibiotikų dozę.