Šikšnosparniai padeda mokslininkams rasti apsaugą nuo virusų

Mokslininkai iš šikšnosparnių išmatų išskyrė 59 skirtingas pieno rūgšties padermes ir išanalizavo jų antioksidacines savybes naudodami liukso biojutiklius, kurie jautrūs oksidaciniams ląstelių pokyčiams

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Šikšnosparnių žarnyno mikroorganizmų įtaką naujų virusų atsiradimui tyrė Dono valstybinio technikos universiteto (DSTU) specialistai kartu su kitais Rusijos mokslininkais, rašo RIA Novosti.

Pasak autorių, atrastos kai kurių bakterijų savybės padės apsaugoti žmones nuo virusų, besivystančių šikšnosparnių organizme. Rezultatai skelbiami mokslinėse ataskaitose.

Šikšnosparniai yra vabzdžiaėdžiai ir vaisiais mintantys gyvūnai, galintys gyventi iki 30 metų, o tai yra gana daug pagal daugelio žinduolių standartus. Per šį laikotarpį, pasak mokslininkų, šikšnosparnio kūne gali kauptis ir mutuoti daugybė patogenų. Daugelyje pasaulio regionų jie lengvai perduodami žmonėms ir sukelia sunkias ligas, įskaitant virusines, tokias kaip COVID-19.

Vienas iš veiksnių, apsaugančių šikšnosparnius nuo infekcijų, kaip paaiškino DSTU mokslininkai, yra kai kurios pieno rūgšties bakterijos virškinimo sistemoje. Jos turi įtakos natūralių ląstelių mutacijų žarnyne greičiui, dėl to gali atsirasti ne tik nauji agresyvesni patogenai, bet ir pakisti paties individo DNR.

DSTU mokslininkai įsitikinę, kad izoliavus bakterijas, kurios padeda šikšnosparniams pažaboti infekcijų vystymąsi jų organizme, galima sukurti vaistus, slopinančius nuo gyvūnų perduodamus patogenus. Taip pat, jų nuomone, tai leis sukurti kovos su tokiomis infekcijomis mechanizmą, kai liga dar nepasiekė laukinės gamtos.

"Apsauginį pieno rūgšties bakterijų poveikį lemia jų antioksidacinės savybės, tai yra gebėjimas blokuoti oksidaciją. Jie sumažina laisvųjų radikalų kiekį organizme – aktyvių deguonies molekulių, kurios "ėda" ląstelines struktūras, tarp jų ir šikšnosparnių DNR, laisvo deguonies perteklius yra opi problema, todėl jiems reikalingi veiksmingi antioksidantai", – aiškino DSTU Bioinžinerijos ir veterinarijos fakulteto dekanas Aleksejus Jermakovas.

Mokslininkai iš šikšnosparnių išmatų išskyrė 59 skirtingas pieno rūgšties padermes ir išanalizavo jų antioksidacines savybes naudodami liukso biojutiklius, kurie yra jautrūs oksidaciniams ląstelių pokyčiams.

Anot DSTU specialistų, taip identifikuotos bakterijos gali būti naudojamos arba kaip jau paruošta priemonė infekcijoms slopinti, arba iš jų išskirti veikliąją medžiagą ir jos pagrindu sukurti vaistą.

"Šikšnosparniai išugdė ne tik COVID-19, bet ir tokias sunkias ligas kaip Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS), sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS), Ebolos karštinė, virusinis encefalitas, Nipah virusinė infekcija. Reikalinga prevencinė žmonėms pavojingų virusų kontrolė, kuri taps nauju žodžiu virusologijoje", – sakė DSTU Bioinžinerijos katedros asistentas Sergejus Golovinas.

Rostovo mokslininkų tyrinėjimai buvo skirti trims Eurazijos šiaurėje ir vakaruose paplitusioms šikšnosparnių rūšims – šikšnosparniams (Nyctalus noctula), Viduržemio jūros šikšnosparniams (Pipistrellus kuhli) ir vėlyvajam šikšniui (Eptesicus serotinus).

Vienas iš darbo rezultatų, pasak autorių, buvo duomenų bazių sukūrimas ir supratimas apie šikšnosparnių vaidmenį pietų Rusijoje. Darbą atliko DSTU Bioinžinerijos ir veterinarinės medicinos fakulteto komanda, bendradarbiaudama su Pietų federalinio universiteto ir Rospotrebnadzoro Rostovo mikrobiologijos ir parazitologijos tyrimų instituto specialistais, remiant Rusijos fundamentinių tyrimų fondui.