"Smūgis iš dviejų krypčių". Ką Pentagonas sumanė prie Rusijos sienų

Vašingtonas kelia statymus prieš Maskvą. Neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atkreipė dėmesį į smarkiai išaugusį JAV strateginės aviacijos aktyvumą

VILNIUS, lapkričio 28 – Sputnik. Šis gynybos ministro pareiškimas nuskambėjo vis griežtesnių antirusiškų pareiškimų fone. Kodėl JAV ir toliau pila žibalą į ugnį – rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.

"Branduolinės" pratybos

Amerikiečių "strategai" B-1B ir B-52 ne veltui suka ratus aplink mūsų sienas: pasak Šoigu, lakūnai praktikuoja sparnuotųjų raketų naudojimą ir mokosi pataikyti į giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius. Jie treniruojasi itin intensyviai: šį mėnesį tokie skrydžiai buvo atliekami apie 30 kartų, 2,5 karto dažniau nei pernai lapkritį.

Tai rodo tik vieną dalyką: Pentagonas stengiasi paruošti kuo daugiau strateginių bombonešių įgulų galimam ginkluotam konfliktui su Maskva.

Tam buvo skirtos ir pastarosios "Global Thunder" pratybos. Šoigu pranešė, kad vienu metu iš vakarų ir rytų branduolinius smūgius Rusijai tobulino dešimt orlaivių. Manevravo vos už 20 kilometrų nuo valstybės sienos. Tačiau tikro karo atveju vargu ar jiems būtų leista taip priartėti.

"Visais atvejais mūsų oro gynyba laiku aptikto amerikiečių strateginius bombonešius, nustatė nuolatinį stebėjimą ir įgyvendino priemones, užkertančias kelią incidentams", – pabrėžė ministras.

Jautrus smūgis

Amerikiečiai net neslėpia, prieš ką veikia jų aviacija. Spalio pabaigoje, iškart po to, kai palei Krymo pakrantę praskrido B-1B pora, "Forbes" paaiškino: "strategai" treniruojasi atlikti naują užduotį – sunaikinti Baltijos ir Juodosios jūrų laivynus priešlaivinėmis raketomis LRASM. O lapkritį žurnalas "Popular Mechanics" patikslino, kad penktosios kartos naikintuvai F-35 bus apginkluoti termobranduolinėmis bombomis B61-12, kad galėtų smogti Rusijos strateginių raketų pajėgų vadavietėms.

"Sudėtinga karinė-politinė padėtis pasaulyje ir išaugęs NATO šalių aktyvumas prie Rusijos sienų lemia tolesnės kokybinės ginkluotųjų pajėgų plėtros poreikį, – pažymėjo Sergejus Šoigu. — Pagrindiniai prioritetai yra jų kovinio efektyvumo didinimas, branduolinių pajėgų kovinės parengties palaikymas ir nebranduolinių atgrasymo pajėgų potencialo stiprinimas".

Lapkričio viduryje Rusija išbandė priešpalydovinį ginklą. Gynybos ministerija pranešė apie sėkmingą nuo 1982 metų orbitoje skridusio erdvėlaivio "Celina-D" sunaikinimą neįvardinta raketa. Amerikiečiai pasipiktino. Pareigūnai apkaltino Maskvą kosmoso militarizavimu ir grėsmės kėlimu Tarptautinei kosminei stočiai. Tokią nervingą reakciją sukelia tai, kad Vašingtonas nerimauja dėl savo palydovinės grupuotės, su kuria susiję visa NATO kariuomenė, tame tarpe strateginė aviacija.

Informacijos "antplūdis"

Išskyrus karinius pasirengimus Vakarai vykdo aktyvią informacinę kampaniją prieš Rusiją. Tiesą sakant, tai tęsiasi nuo 2014 m., tačiau po JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino (Loido Ostino) vizito Ukrainoje tai jau virto tikra isterija. Vakarų žiniasklaida ir politikai kasdien kaltina Rusiją ruošiantis invazijai į Ukrainą. Trigeriu šiai "masei" tapo tiesioginis "Politico" "įmetimas" spalio pabaigoje.

Kremlius tariamai dislokuoja karius plataus masto puolimui. Pasak žurnalistų, karinės technikos ir personalo koncentracijos vieta yra Jelna Smolensko srityje. Tiesa, jie nenurodė, kad nuo ten iki Ukrainos yra daugiau nei 250 kilometrų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė iš pradžių paneigė šią informaciją ir patikino, kad žvalgyba neužfiksavo Rusijos kariuomenės koncentracijos. Tačiau vėliau Kijevas, matyt, gavo naujų nurodymų iš Vašingtono. Ir Ukrainos žiniasklaida pradėjo kartoti mantrą apie "gresiančią Rusijos invaziją". Jie net įvardijo datas: katalikiškos Kalėdos arba sausio pabaiga – vasario pradžia.

"Antirusiška ir antikiniška retorika JAV ir NATO šalyse pastaruoju metu pasiekė neįtikėtinus mastus, – sako amerikiečių politikos analitikas Sergejus Sudakovas. – Tam yra daugybė priežasčių. Pirma, dėl koronaviruso pandemijos keičiasi ekonominiai modeliai: koronavirusas skaudžiai smogė JAV. Antra, amerikiečių pabėgimas iš Afganistano po 20 metų karo parodė pasauliui, kad Vašingtonas nėra visagalis. Baltiesiems rūmams vis sunkiau išlaikyti hegemoniją, daugiausia pagrįsta baime ir politiniu spaudimu, tarptautinėje arenoje. JAV autoritetas nebėra toks didelis kaip prieš dvejus metus. Todėl valdžia ir specialiosios tarnybos sutelkė dėmesį į išorinio priešo, tariamai keliančio grėsmę pasaulio tvarkai, įvaizdžio kūrimą".

Pasak eksperto, naujausiais veiksmais ir pareiškimais amerikiečiai nori pademonstruoti savo sąjungininkams pasirengimą pradėti konfliktą su didžiosiomis pasaulio valstybėmis. Ir taip užimti sau įprastą lyderio vaidmenį planetos mastu. Tačiau kol kas, įsitikinęs Sudakovas, tai tik žvanginimas ginklais. "Baltieji rūmai nėra pasiruošę pilno masto karui su Rusija. Mes turime ką atsakyti, ir mažai nepasirodys", –pabrėžia jis. Tačiau karinės provokacijos prie Rusijos sienų labai tikėtinos.