Kinija išbraukė Lietuvos įmones iš muitinės sistemų, praneša žiniasklaida

Lietuvos verslininkų teigimu, prekių išmuitinti Kinijoje neįmanoma, nes "kompiuterinėje sistemoje tokios šalies kaip Lietuva nebeliko"

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Apie tai praneša portalas RuBaltic.ru su nuoroda į žiniasklaidą.

Užsienio reikalų ministeria taip pat pranešė, kad diplomatai yra informuoti apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius, taip pat kontaktuoja su Europos Komisija dėl reakcijos ES lygiu.

Medieną iš Lietuvos į Kiniją eksportuojančios bendrovės vadovas sakė, kad į Kinijos uostus šiuo metu plaukia apie 300 konteinerių su produkcija. Dalis jų užstrigo Šanchajaus uoste, argumentuojant, kad prekių išmuitinti neįmanoma, nes "kompiuterinėje sistemoje tokios šalies kaip Lietuva nebeliko”.

"Kaip pavyzdys, klientas pasiima per banką dokumentus ir, konteineriams esant netoli uosto, kreipiasi į Kinijos muitinę, susimoka muito mokestį ir prašo išmuitinti prekes. Lygiai tokia pat sistema veikia ir ES", – aiškino verslininkas, pažymėdamas, kad klientas nusinešė dokumentus į Kinijos muitinę ir jam pasakė, kad Lietuvos, kaip importuotojos, nėra.

Pasak verslininko, jis panašią informaciją gavęs iš kelių agentų Kinijoje, tačiau galimybės išmuitinti prekes niekur nėra.

Šią informaciją patvirtino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

"Lietuva išbraukta iš muitinės sistemų, tokios šalies Kinijos muitinės sistemoje, panašu, kad nėra. Tai sukelia papildomų problemų eksportuotojams, nes negali išsiųsti, kiek likę tų krovinių", – teigė Janulevičius.

Pasak jo, didžiausios problemos kyla dėl į Kiniją iš Lietuvos jau pajudėjusių krovinių: juos išmuitinti sunku bus – galbūt rankiniu būdu bus galima supildyti deklaraciją, ne per elektroninę sistemą, tačiau niekas šito nežino.

Tuo tarpu pasak Lietuvos-Kinijos prekybos asociacijos generalinio direktoriaus Roko Radvilavičiaus, oficialiuose šaltiniuose Kinijoje nėra skelbiama apie prekių iš Lietuvos blokavimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad oficialios informacijos iš KLR Vilnius kol kas negavo.

"Ruošėmės galimiems trikdžiams, tačiau kol kas nėra gautas oficialus pranešimas", – ministrę cituoja TASS.

Armonaitės teigimu, ministerija yra pasirengusi padėti verslininkams ir dėl šios situacijos bendrauja su Briuseliu.

Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai nusprendus atidaryti Taivano atstovybę. Pekinas priminė Vilniui apie pagrindinio diplomatinio principo santykiuose su KLR — "vieningos Kinijos principo" — pažeidimą. Vis dėlto, nepaisant Kinijos protestų, Taivano atstovybė Lietuvoje buvo atidaryta. Rugpjūtį Kinija iš Lietuvos konsultacijoms atšaukė ambasadorių Shen Zhifei. Į Lietuvą rugsėjo pradžioje grįžo ambasadorė Diana Mickevičienė.

Be to, Kinijos vyriausybė nusprendė sumažinti diplomatinius santykius su Lietuva iki reikalų patikėtinio lygmens. Lapkričio pabaigoje Kinijos ambasada Vilniuje nustojo teikti konsulines paslaugas.