Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai ragina įvesti sankcijas Rusijai

Bendras pareiškimas skelbiamas minint 30 metų, kai Lenkijos Respublika ir Lietuvos Respublika pripažino atkurtą Ukrainos nepriklausomybę

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda, Andžejus Duda ir Vladimiras Zelenskis paragino Rusijai taikyti naujas sankcijas, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame valstybių vadovų pranešime. Jis skelbiamas Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

Šis pareiškimas skirtas 30-osioms Lenkijos ir Lietuvos Ukrainos nepriklausomybės pripažinimo metinėms.

Prezidentai paragino tarptautinę bendruomenę "sugriežtinti sankcijas Rusijos Federacijai dėl jos vykdomos agresijos prieš Ukrainą ir dar kartą paragino Kremlių deeskaluoti padėtį atitraukiant savo karius nuo Ukrainos sienos ir išvedant juos iš laikinai okupuotų teritorijų".

Šalys taip pat pabrėžė, kad tikros strateginės partnerystės ryšiai sėkmingai išlaikė laiko išbandymą ir toliau stiprėjo. Pakartojo savo ryžtą toliau plėtoti strateginę Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos partnerystę, grindžiamą bendromis vertybėmis ir bendrais interesais.

"Patvirtino aiškų įsipareigojimą toliau plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse, tokiose kaip saugumas ir gynyba, ekonomika, energetika ir kitos, įskaitant Liublino trikampio formatu. Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika dar kartą patvirtino visapusiškai remiančios Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir NATO", — rašoma pareiškime.

Be to, valstybės išreiškė abipusę paramą ir solidarumą kilus Minsko "dirbtinai sukurtai ir organizuotai migracijos krizei Lietuvos ir Baltarusijos bei Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje" ir pareiškė esančios pasiryžusios suvienyti pastangas jai įveikti. Taip pat pažymėjo, kad ši "hibridinė ataka" kelia tiesioginę grėsmę visos Europos saugumui.

Pabrėžiama, kad šalys išreiškė "ypatingą susirūpinimą nuolat blogėjančiu saugumu ir stabilumu regione" bei kylančiomis grėsmėmis, įskaitant "hibridines grėsmes, kurias, be kita ko, kelia tebesitęsianti Rusijos agresija", ir susitarė, kad reikia bendrų pastangų stiprinant atsparumą šioms grėsmėms, jog būtų galima veiksmingiau ir koordinuotai su jomis kovoti.

"Pakartojo savo tvirtą įsipareigojimą toliau stiprinti Europos energetinį saugumą ir šiuo atžvilgiu išreiškė didelį susirūpinimą "Nord Stream-2" projektu, kuris kelia grėsmę Europos regiono saugumui. Pareiškė esantys pasirengę veikti kartu, kad pasipriešintų Rusijos, kuri energetiką naudoja kaip geopolitinę priemonę, vykdomam Europos dujų rinkos monopolizavimui", — sakoma viename iš pareiškimo punktų.

Taip pat šalys dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir teritoriniuose vandenyse.

Kijevas ir Vakarų valstybės pastaruoju metu išreiškė susirūpinimą dėl tariamai suaktyvėjusių Rusijos "agresyvių veiksmų" prie Ukrainos sienų. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija karius perkelia savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam nekelia grėsmės ir niekam neturėtų kelti nerimo.

Maskva ne kartą reiškė susirūpinimą dėl NATO pajėgų stiprinimo Europoje. Kremlius pabrėžė, kad Rusija niekam nekelia grėsmės, tačiau nepaliks be atsako veiksmų, kurie gali būti pavojingi jos interesams.