Lietuvoje per metus į savanorišką veiklą įsitraukė daugiau nei 11 tūkst. gyventojų

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Iki 2020 m. pradžios savanoriškoje veikloje daugiausiai dalyvavo moksleiviai ir studentai, į ją vienaip ar kitaip buvo įsitraukę 15 proc. šalies gyventojų. Situacija pasikeitė 2020 m. kovą. Nuo karantino paskelbimo į trumpalaikę ar ilgalaikę savanorystę įsitraukė daugiau nei 11 tūkst. žmonių, rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Prieš dešimtmetį priimtas savanoriškos veiklos įstatymas įteisino savanorišką veiklą Lietuvoje bei tapo pagrindu plėtoti nacionalines ir tarptautines savanoriškos veiklos programas.

Savanorių įsitraukimas į viešųjų paslaugų teikimą ligoninėse, poliklinikose, slaugos ar švietimo įstaigose gerina darbuotojų emocinę sveikatą, piliečiams padeda palaikyti socialinius ryšius, skatina empatiją. Savivaldybių administracijos pasitelkia nevyriausybines organizacijas ir savanorius pandemijos pasekmėms šalinti ir būtinosioms paslaugoms teikti. Savivaldybės, plėtojusios bendradarbiavimą su organizacijomis iki karantino paskelbimo, pirmosios sulaukė piliečių pagalbos organizuojant veiklas ir efektyviausiai išnaudojo siūlomą pagalbą: Vilniaus m. sav., Tauragės raj. sav., Klaipėdos m. sav.

Šalyje įsigaliojus karantinui ir apribojus gyventojų judėjimą, savanorių veikla tapo ypatingai svarbi siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių žmonių priežiūrą, aprūpinimą maistu ir vaistais, kontroliuoti viešąją tvarką ar užtikrinti nestabdomą ligoninių ir mokyklų ar kitų įstaigų veiklą.

2022-ieji paskelbti Savanorystės metais – kitąmet daugiau dėmesio bus skiriama visuomenės įsitraukimui į savanorišką veiklą.

Pastaraisiais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatino jaunimo įsitraukimą į savanorystę. "Esame viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuri savo lėšomis remia ilgalaikę savanorišką tarnybą. Manau, kad savanorystė privalo ne tik augti, plėstis, bet ir tapti kokybiška: sulaukti pagalbos ir pastiprinimo, kai reikia, dalintis savo patirtimi, gauti atgalinį ryšį iš tų, kuriems teikiama pagalba", – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kitąmet planuojama sukurti rekomendacinį savanoriškos veiklos kokybės standartą, organizuoti mokymus savanoriams, investuoti į asmenų, dirbančių tiesiogiai su savanoriais, kvalifikacijos tobulinimą, užtikrinti dalijimąsi patirtimi, gerųjų patirčių sklaidą, didinti savanoriškos veiklos žinomumą.

Stipri savanorystės kultūra ir skatinama savanoriška veikla yra ypatingai svarbi tvarios ir pilietiškai atsakingos visuomenės formavimui. Savanoriška veikla užsiimantys žmonės geriau vertina savo pilietinę galią, yra atsakingesni visuomenės nariai, geriau geba integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie pokyčių.

Savanoriai geba lengviau persiorientuoti besikeičiančioje darbo rinkoje, persikvalifikuoti ar praktikoje pritaikyti neformaliai įgytas kompetencijas. Šie žmonės labiau empatiški ir linkę reaguoti į kaimynų ar bendruomenės narių problemas, aktyviai veikti sprendžiant vietos ar nacionalines valstybės problemas, ieškoti inovatyvių sisteminių problemų sprendimo būdų.

Atlikti tyrimai įrodo, kad savanoriškoje veikloje dalyvaujantys ar dalyvavę asmenys savo pilietinę galią vertina geriau nei nedalyvaujantys, dalyvaujantys vertina apie 47 balų, nedalyvaujantys – apie 36. Pernai Lietuvos pilietinė galia pakilo nuo 39,7 iki 41,3 balo.