"Neapskaičiavo jėgų". Ką amerikiečiai nusprendė daryti su lėktuvnešiais

Naujausio amerikiečių lėktuvnešio "Gerald Ford" eksploatavimas vėl gali būti atidėtas neribotam laikui

Formaliai plaukiojantis aerodromas yra laivyno sudėtyje, tačiau jis negali vykdyti kovinių misijų. Jo statybos pabaigai nepakanka komponentų — tenka išardyti detalėms kitus laivus. Kas vyksta su JAV karinio jūrų laivyno pasididžiavimu — RIA Novosti autoriaus Andrejas Koco medžiagoje.

"Sunkus vaikas"

Koronaviruso pandemija paveikė ir Amerikos laivų statybos pramonę: sumažėjo gamybos lygis, sutriko tiekimo grandinės. Vašingtonas pripažįsta, kad rangovai laiku nepateikė komponentų lėktuvnešiui "Gerald Ford" — pagrindiniam serijos lėktuvnešiui. Pagal planus jis turėtų būti pasirengęs tarnybai kitais metais. Ir ceitnoto sąlygomis tenka imtis griežčiausių priemonių.

"Dalių, reikalingų CVN-78 "Gerald Ford" užbaigti, trūkumas paskatino mus pasiskolinti jas iš projekto antrojo lėktuvnešio CVN-79 "John Kennedy", — žurnalistams pasakė oficialus JAV karinio jūrų laivyno atstovas Klėjus Dosas (Clay Doss). — Kalbama apie variklių kontroliurius, maitinimo šaltinius, nedidelius siurblius, galinius jungiklius, vožtuvų pavaras įvairioms sistemoms visame laive ir kitas dalis".

Dosas pabrėžė, kad "techninis kanibalizmas" — nors ir priverstinė, bet gana plačiai paplitusi priemonė karo pramonėje. Anot jo, kai naujų laivų statyba bus visiškai įvaldyta, susitvarkys ir atsarginių dalių gamyba reikiamais kiekiais. Karinis jūrų laivynas tvirtina: nepaisant "John Kennedy" "donorystės", jis bus perduotas laivynui laiku — iki 2024 metų.

Tačiau gali kilti ir kitų komplikacijų. Superlėktuvnešis yra nepaprastai "sunkus vaikas" Amerikos pramonei.

Senos problemos

"Gerald Ford" kuriamas nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, kad pakeistų pirmąjį JAV branduoliniu varikliu varomą lėktuvnešį "Enterprise", kuris buvo naudojamas nuo septintojo dešimtmečio. Naujas plaukiojantis aerodromas buvo pradėtas statyti 2005 metais, 2013 metų rudenį jis buvo nuleistas į vandenį. Tai didžiausias kovinis laivas pasaulyje, kurio talpa viršija 100 tūkst. tonų.

Ilgis — 337 metrai, plotis — 78, aukštis — 76. Du 700 megavatų galios branduoliniai reaktoriai šį milžiną pagreitina iki 30 mazgų (56 kilometrų per valandą). Plaukiojimo autonomija neribota — tereikia kartą per tris mėnesius apsirūpinti maisto atsargomis.

Aviacijos sparne yra apie šimtas orlaivių: naikintuvai F/A-18E/F Super Hornet, "nematomi" naikintuvai F-35C, elektroninės atsakomosios priemonės lėktuvai EA-18G "Growler", žvalgybiniai lėktuvai E-2D "Hawkeye" ir transportiniai lėktuvai C-2 "Greyhound". Be to, lėktuvnešis gali priimti sraigtasparnius MH-60R/S ir nepilotuojamus orlaivius. Įgula — daugiau nei 4,5 tūkst. žmonių, nors konstruktoriai stengėsi viską maksimaliai automatizuoti.

Buvo planuojama pradėti eksploatuoti "Gerald Ford" 2016 m. Tačiau, kaip pranešė agentūra "Bloomberg", laivas neatlaikė kovinės parengties testo: dar prieš pirmąjį išplaukimą į jūrą buvo aptikti tokie gedimai, kuriuos galima pašalinti tik perprojektavus. Ypač nuvylė elektromagnetinė finišavimo įranga (angl. "arresting gear"). Sukurta perimti 1 600 orlaivių, praktikoje ji susidorojo tik su 25. O elektromagnetinė katapulta vietoj keturių tūkstančių pakilimų užtikrino keturis šimtus.

Neapsaugotas nuo raketų

Be to, Pentagono komisija nebuvo patenkinta lėktuvo keltuvais — buvo atskleisti defektai, galintys neigiamai paveikti visas laivo sistemas. Problema neišspręsta iki šiol — iš 11 įrenginių normaliai veikia tik du. Galiausiai, preliminarių bandymų metu ne kartą sugedo radiolokacinės stotys, sukurtos specialiai naujiems lėktuvnešiams.

Nepaisant to, 2017 metų balandžio 8 dieną "Gerald Ford" išplaukė į jūrą, o gegužės 31 dieną jis buvo įtrauktas į karinį jūrų laivyną. Tačiau plaukiant gana greitai sugedo laivo velenų atraminiai guoliai. Jie buvo remontuojami kelis mėnesius. 2018 metais per jūrinius bandymus sugedo jėgų įrenginys. Karinis jūrų laivynas paaiškino: "Yra sunkumų paverčiant branduolinių reaktorių generuojamą energiją į laivasraigčių sukimąsi". Lėktuvnešį teko nutempti į bazę.

Po metų jis vėl įstrigo prieplaukoje dėl gedimų. Žinoma, nauji laivai dažnai susiduria su "vaikiškomis ligomis", tačiau panašu, kad amerikiečių lėktuvnešio likimas žiaurus. Be to, dėl daugybės gedimų jo kaina išaugo nuo 10,5 iki 13 milijardų dolerių — tai rimta net JAV gynybos biudžetui. Vašingtonas pradėjo abejoti: ar tikrai reikia tokių didelių ir brangių laivų?

Taip yra iš dalies dėl to, kad jie yra per lengvas taikinys naujausioms viršgarsinėms raketoms.

Rusijos laivynas jau 2022 metais gaus perspektyvų kompleksą "Cirkon". Raketos skrydžio nuotolis viršys amerikiečių lėktuvnešių denio lėktuvų veikimo radiusą, o greitis — maždaug devyni Macho skaičiai — padarys ją nepažeidžiamą laivų oro gynybos sistemoms. Amerikiečių analitikai pripažino: "Cirkon" padarys skyles bet kuriame JAV karinio jūrų laivyno laive.

"Šis ginklas leidžia smogti į bet kurį taikinį iš bet kurios pasaulio vandenyno vietos, — Sputnik radijo eteryje pasakė atsargos generolas majoras Vladimiras Bogatyrevas. — Tuo metu faktiškai neįmanota atremti ataką, atsižvelgiant į viršgarsinį raketos greitį ir galimybę manevruoti artėjant prie objekto, į kurį ji yra nukreipta. "Cirkon" bet kokią priešraketinės gynybos sistemą daro nenaudingą. Ir mūsų vadinamieji partneriai žino ir bijo to".

Anksčiau žiniasklaida pranešė apie priešlaivinių raketų "Cirkon" eksploatavimo antvandeniniuose ir povandeniniuose laivuose pradžią.