Lietuva apskaičiavo būsimus nuostolius dėl Baltarusijos tranzito stabdymo

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės "Belaruskalij" trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.

Anot jo, įmonė jau optimizuoja procesus, darbuotojus ir stabdo tam tikras investicijas.

Anksčiau manyta, kad geležinkelių grupė neteks apie 60 mln. eurų pajamų.

"Nes bendrai prarandame apie 60-70 mln. eurų pajamų, bet tuo pačiu turime ir kitus negatyvius trendus – išeina ir rusiški metalai iš Klaipėdos uosto, kiti rusiški produktai mažėja, dalis Baltarusijos produktų, naftos produktai, "Grodno azoto" produktai jau išėjo", – sakė Bartuška.

Pasak jo, "Belaruskalij" avansinis apmokėjimas už gruodžio paslaugas atliktas lapkritį, jo užteks už gruodžio krovinius, galbūt ir dalį sausio.

"Bet kuriuo metu visa logistinė grandinė gali patirti tam tikrų iššūkių, nes joje ne tik mes, bet ir terminalai, laivų fraktuotojai", – sakė jis.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas nustebo, kad "Lietuvos geležinkeliai" avansą priėmė jau žinodami apie įvestas sankcijas. Jis teigė, kad Lietuva partnerių akyse "atrodo labai keistai", kai prašo griežtų sankcijų, partneriai jas įveda, tačiau tuo pačiu valstybės valdoma įmonė deklaruoja, kad Lietuva turi ilgalaikių sutarčių ir įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti.

"Jeigu bankiniai pavedimai negalimi už teikiamas paslaugas, tai kaip vežate, negaudami bankinių pavedimų?" – piktinosi politikas.

"Lietuvos geležinkelių" vadovas paaiškino, kad sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios ir avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o apie tai buvo informuotos ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.

"Kadangi sankcijos tiesiogiai nepritaikomos šiai dienai, pagal sutartį, negalime sustabdyti operacijų. Jei sustabdytume savo valia, pažeistume sutartį ir iš to kiltų pasekmės. 2018 metais, kai rašėmės sutartį, ji buvo rašoma tokiu principu, kad kaip tik garantuoti vežimus į Klaipėdą, kad būtų abipusiai įsipareigojimai ir jei šalys pažeistų sutartį, tai būtų reikalaujama kompensuoti nuostolius. Savo nuožiūra pažeisti sutartį negalime", – sakė Bartuška.

Jo teigimu, įmonė gali sutartį nutraukti įspėjusi kitą šalį per 12 mėnesių – protingą terminą persiorientuoti tiek vienai pusei, tiek kitai, dėl didelių apimčių.

Anksčiau Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis paragino Lietuvą nedelsiant nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą dėl "solidarumo su JAV".

Rugpjūtį Vašingtonas paskelbė įvedantis sankciją Baltarusijos trąšų gamintojui "Belaruskalij". Draudžiama sudaryti naujas sutartis dėl įmonės produkcijos pirkimo. Iki gruodžio 8 dienos verslas turėjo užbaigti darbus pagal sandorius.

Baltarusiškų kalio trąšų, kurių gamintojams buvo taikomos JAV sankcijos pries Minską, eksportas per Lietuvą turėtų sustoti šių metų gruodį. Savo ruožtu Minskas jau bus pasiruošęs kalio trąšų perkrovimui per Rusijos Federacijos jūrų uostus, kai produkcija bus tiekiama eksportui.

Lietuva ir nemažai Vakarų šalių nepripažįsta rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka, rezultatų. Antrąją vietą užėmė Svetlana Tichanovskaja. Ji nepripažino rinkimų rezultatų, paragino savo šalininkus pasielgti taip pat ir išvyko į Lietuvą. Pamažu Tichanovskajos šalininkai pradėjo išvažiuoti ir į kitas šalis, be to, iškart po rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai.

Minskas apkaltino Vakarus kišimusi į šalies vidaus reikalus ir protestų organizavimu. Kaip pabrėžė Baltarusijos valdžia, Vakarų šalys siekia nuversti teisėtai išrinktą valstybės vadovą ir į jo vietą atvesti lyderį, kurį galima kontroliuoti.