Pasidarė visai blogai: Baltijos šalys nori padidinti elektros tiekimą iš Rusijos

Kita vertus, Estijos valdžios vertinimais, net ir padidėjusios apimtys negalės radikaliai pakeisti situacijos su aukštomis kainomis

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Baltijos šalys svarsto galimybę savo rinkoms suteikti platesnę elektros iš Rusijos ir Baltarusijos prieigą, praneša portalas ERR.ee.

Kaip primena portalas, prieš kiek daugiau nei metus Lietuva sustabdė elektros pirkimą iš Baltarusijos, paskelbusi Baltarusijos AE (BelAE) "nesaugia". Dėl to maksimalus elektros perdavimo pajėgumas iš Rusijos ir Baltarusijos Baltijos šalyse sumažėjo maždaug penktadaliu.

Estija ir Latvija patenkino Vilniaus reikalavimus ir sumažino elektros pirkimo apimtis Rusijoje, be to, pradėjo reikalauti sertifikatų Rusijos Federacijoje perkamai elektrai, kad ji nebūtų iš Baltarusijos atominės elektrinės. Tačiau dėl staigaus kainų šuolio Baltijos šalys imta diskutuoti apie elektros tiekimo iš Rusijos ir Baltarusijos apimčių didinimą.

"Dabar galime patvirtinti, kad tikrai susisiekėme su mūsų kolegomis, pirmiausia lietuviais, ir šie kontaktai neabejotinai tęsis gana intensyviai artimiausias kelias dienas", — pranešė Estijos sistemų operatorės "Elering" komunikacijos vadovas Ainas Kesteris (Ain Köster).

Jis taip pat pabrėžė, kad Talinas ir Ryga elektros importą iš Rusijos sumažino pirmiausia dėl Vilniaus norų.

"Ir dabar tikrai atėjo laikas apsvarstyti, ar šį, vaizdžiai tariant, kraną galima vėl šiek tiek atsukti. Tačiau šiuo metu negalime įvardyti jokių tikslių skaičių, diskusijos šiuo klausimu tęsiasi", — pažymėjo Kesteris.

Anot jo, susitarti galima artimiausiomis dienomis, tačiau tiksli data nežinoma.

Kartu Talinas mano, kad rusiškos elektros tiekimo Estijai padidėjimas vargu ar reikš kainų kritimą.

Ekonomikos ir susisiekimo ministerijos kanclerio pavaduotojo energetikos klausimais Timo Tataro teigimu, dabar elektros kaina yra itin didelė visose rinkose, bet ypač Baltijos šalyse ir Suomijoje.

"Tik šiek tiek padidintas elektros tiekimas iš trečiųjų šalių padėties sušvelninti nepadės. Šis veiksnys tikrai leis šiek tiek padidinti pasiūlą rinkoje, tačiau nedrįstu spėlioti, kad tai suteiks galimybę greitai normalizuoti kainas", — pasakė Tataras.

Pasak jo, tokio kainų pakilimo priežastimi tapo šalti orai, mažos atsinaujinančios energijos gamybos apimtys, didelės iškastinio kuro kainos, taip pat rekordinės CO2 kvotų kainos. Taigi, iš karto sutapo keli veiksniai.

Vakar rytą elektros energijos biržos kaina Baltijos šalyse ir Suomijoje pakilo iki 1000,07 euro už megavatvalandę. Apmokestinamoji kaina vartotojui perkopė 1,2 euro už kilovatvalandę. Elektra pernai vartotojui kainavo apie penkis centus už kilovatą.

Pasak Suomijos elektros tinklus valdančios bendrovės "Fingrid" direktoriaus Jukkos Ruusuneno, tokią situaciją lėmė du veiksniai: Švedijos laisvo tranzito apribojimas, taip pat Baltijos šalių nenoras pirkti elektrą tiesiai iš Rusijos.