Ekonomistas: COVID-19 parodė, kad dar reikia daug nuveikti, kol šalyje įsivyraus gerovė

Vilnius žiemą - Sputnik Lietuva, 1920, 09.12.2021
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Kartu jis teigia, kad siekiant įvertinti pandemijos padarytą žalą, yra tikslingiau lyginti bendrą mirtingumo pokytį, ne tik mirštamumo nuo COVID-19 pokytį
VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. "Luminor" banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad koronaviruso krizė parodė, jog Lietuvai dar daug kur reikia pasistengti norint tapti gerovės valstybe. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.

"Nepaisant įdėtų pastangų, mirčių skaičiaus prieaugis COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje, o tarp ES šalių jis yra didesnis tik Bulgarijoje. Dar įdomiau yra tai, kad Lietuvoje jis jau yra kone 6 kartus didesnis nei visuotinio karantino neįvedusioje Švedijoje — beje, pastarojoje, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, mirčių prieaugis yra vienas mažiausių visoje ES." — rašo Mauricas.

Tuo pačiu jis teigia, kad "vargu ar tokį rezultatą lėmė karantino ribojimų trūkumas, nes visuotinis karantinas Lietuvoje buvo vienas ilgiausių ir griežčiausių pasaulyje pvz. beveik 4 mėnesius trukę judėjimo tarp savivaldybių ribojimai arba gerokai ilgiau nei kitose EBPO šalyse uždarytos mokyklos".
Jis pabrėžia, kad ir sveikatos apsaugos sistemos pajėgumai neturėjo tam įtakos, nes Lietuvoje ligoninėse esančių stacionaro lovų skaičius, tenkantis šimtui tūkstančių gyventojų, yra 1,5 karto didesnis nei ES vidurkis ir net tris kartus didesnis nei minėtoje Švedijoje.
Премьер-министр Литвы Ингрида Шимоните и глава МИД Литвы Габриэлюс Ландсбергис на заседании Сейма в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 09.12.2021
Šimonytė sako dar nepriėmusi sprendimo dėl dviejų ministrų atleidimo iš pareigų
Ekonomistas yra įsitikinęs, kad Vyriausybės pasikeitimas taip pat nesukėlė tokių neigiamų rezultatų, nes pagal bendrą mirčių skaičiaus prieaugį Lietuva buvo aplenkusi Švediją praeitų metų spalio mėnesį, o prieš pasikeičiant Vyriausybei 2020 metų gruodžio mėnesio pradžioje skirtumas jau siekė 2 kartus.
"Tikėtina, kad svarbų vaidmenį vaidino socialinė atskirtis ir pasitikėjimo valdžios institucijomis trūkumas. Šie rodikliai glaudžiai koreliuoja su pasiskiepijusių gyventojų (Lietuvoje įprasta šiuos gyventojus vadinti ne pasiskiepijusiais, bet paskiepytais) dalimi. Pavyzdžiui, Bulgarijoje pasiskiepijusių gyventojų dalis (virš 18 metų amžiaus) siekia vos 31%, o Švedijoje – 84% (Lietuvoje – 75%), nors vakcinos juk yra tos pačios", — rašo jis.
Jis primena, kad siekiant įvertinti COVID-19 pandemijos padarytą žalą yra tikslingiau lyginti bendrą mirtingumo pokytį, o ne tik mirštamumo nuo COVID-19 pokytį.
Naujienų srautas
0