Kaip suvalgyti kaktusą: Lietuva blaškosi dėl Baltarusijos tranzito

Trečiadienį JAV sankcijos įsigaliojo didžiausiai pasaulyje kalio trąšų, kurių didžioji dalis eksportuojama tranzitu per Lietuvą, gamintojai "Belaruskalij". Lietuvos valstybės biudžete automatiškai atsiras didžiulė spraga

Revoliucija Baltarusijoje pernai neįvyko. Bet Lietuva nenuleidžia rankų ir ruošia naują. O jos vėliavnešė – Svetlana Tichanovskaja, kuri branginama kaip brangus eksponatas. Ir kuriai, vietos politikų skaičiavimais, per metus iš biudžeto išleidžiama iki pusės milijono eurų.

Pusė milijono turtingai Lietuvai – niekis. Bet dėl Baltarusijos naftos produktų, o dabar ir kalio trąšų tranzito praradimo jau yra šimtai milijonų eurų tiesioginių nuostolių. Netiesioginius nuostolius – bedarbius geležinkelininkus, uosto darbuotojus ir jų šeimų prarastas lėšas – suskaičiuoti sunkiau. Šie nuostoliai siekia milijardus dolerių.

Verta priminti, kad "Belaruskalij" kasmet per Lietuvą eksportuoja apie 11 mln. tonų trąšų. Jūs patys įsivaizduojate, kiek tai kainuoja ir kiek pinigų į Lietuvos biudžetą atneša tranzitas. Vien "LTGCargo" per metus iš baltarusiškų trąšų uždirbo daugiau nei 60 mln. eurų.

Bet, anot valdančiojo elito, kaimynų laisvė ir demokratija Lietuvos žmonėms yra brangesnė nei kažkokie apgailėtini eurai. Taigi už Taivano laisvę Lietuva pasiruošusi mokėti iš savo kišenės, kol tolimieji tailandiečiai jausis gerai ir patogiai be Pekino "komunistinės tironijos".

Bet grįžkime prie Lietuvos sienos su Baltarusija. Nuo gruodžio 8 d. ryto pagal paties Vašingtono, o ne žemesnio rango biuro – Europos Sąjungos – sankcijas, "Baltarusijos diktatūros" trąšoms draudžiama kirsti "tikrosios demokratijos" sieną.

JAV ir taip mielaširdingos. Sankcijos buvo įvestos dar rugpjūtį, tačiau jos suteikė verslininkams laikiną atidėjimą iki gruodžio pradžios. Sako, mes nesame kažkokie gyvuliai ir visada pasisakome už "sąžiningą verslą".

O dabar pažiūrėkime, kaip lietuviai entuziastingai "verks, badysis rankas, bet valgys kaktusą", kurį patys užaugino. Kas garsiausiai ragino įvesti sankcijas Minskui? Kas jas sugalvojo ir įgarsino? Kas jas "įdėjo" į Svetlanos Tichanovskajos burną? Kas ją pripažino "teisėta Baltarusijos prezidente" ir veda į aukštus rajonų ir regionų komitetų postus? Kas nominuoja Nobelio taikos premijai? Teisingai – Lietuva.

Štai, lietuviai, ir pritaikytas sankcijas pritaikykite praktiškai. O tada jie pradėjo blaškytis. Reikalas naujas, nežinomas. Kaip neapsijuokti prieš valdžią. Pirmąją kalbą gruodžio 7 d. pasakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

"JAV sankcijos turi tam tikrų ypatumų, yra (JAV – Sputnik) tam tikri teisiniai niuansai, kuriuos pirmiausia reikia iki galo išsiaiškinti, priešingai nei mums jau žinomos ES sankcijos, kurias koordinuoja visi ES departamentai ir yra įvedamos prieš įmonę, o ne prekę (jos gaminamą – Sputnik)", – spalvingai į žurnalistų mikrofonus rėžė Šimonytė.

Kaip sakė filmo "Operacija Y" arba kiti Šuriko nuotykiai" herojus: "Nesijaudinkit, drauge direktoriau. Žmonės nori išsiaiškinti, kas prie ko... Tai mums naujas, nežinomas dalykas."

Premjerės žodžiuose jausdami neapibrėžtumą geležinkelininkai ir uosto darbuotojai bandė iš liesos avies išgauti bent gabalėlį vilnos ir teigė, kad jau sutarti ir apmokėti trąšų kiekiai bus vežami iki balandžio mėnesio. Pasak Klaipėdos uosto generalinio direktoriaus, laivai, gabenantys trąšas, jau stovi prie krantinių ir laukia traukinių. O trąšų eksportuotoja Baltarusijos kalio bendrovė sandorius planuoja užbaigti iki kitų metų balandžio.

Tai leidžia birių krovinių terminalui uoste, kurį kontroliuoja Baltarusijos verslininkas Igoris Udovickis, dirbti iki minėtos datos.

"Terminalas paruoštas darbui, nes iki balandžio 1 d. gali atsiskaityti JAV doleriais. Jie vis dar dirba ir mato tai kaip išeitį (iš situacijos – Sputnik)", – uosto direktorių cituoja Lietuvos žiniasklaida.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pripažino nežinąs, "ką ir kaip daryti".

"Kiekvienas tiekimo grandinėje dalyvaujantis juridinis asmuo turi nuspręsti, sudarys sandorius, ar ne. Iš tikrųjų sankcijų įgyvendinimas priklauso nuo paties subjekto sprendimo <...> Nėra tiesioginės teisinės pareigos vykdyti Amerikos paskirtas sankcijas", – sakė Landsbergis.

Ir tada, matyt, manydamas, kad kažką ne taip pasakė, pridūrė, kad atsakingi už baltarusiškų trąšų tranzitą VĮ "Lietuvos geležinkeliai" ir Klaipėdos uostas, kaip sakant, "neprivalo atsiskaityti valstybei už sprendimų priėmimą".

Taigi visą atsakomybę už Amerikos sankcijų "Belaruskalij" įgyvendinimą Landsbergis permetė geležinkelių ir uosto darbuotojams.

"Bet reikia turėti omenyje ir valstybės politiką, kuri irgi gali sukelti tam tikrų pokyčių priimant sprendimus <...> Neneigiu, kad taip gali būti", – sakė Landsbergis.

Pavyzdžiui, jei pavyksta apeiti sankcijas ir užsidirbti daugiau pinigų, tada gerai. O jeigu mane, Landsbergį, dar kartą pakvies ant kilimėlio Vašingtone dėl netinkamo įsakymų vykdymo – prašom neįsižeisti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.