Išsiplėtimo klaida: JAV prognozuoja amerikiečių karių žūtį Baltijos šalyse

Į JAV karinį biudžetą įtrauktos išlaidos Europos iniciatyvai dėl Rusijos sulaikymo. Milijardus karinių išlaidų padengs Amerikos sąjungininkai Senajame pasaulyje, tačiau Baltijos šalys išliks Achilo kulnu ir akivaizdžia NATO plėtros į rytus klaida

Neturėdamos reikšmingo ekonominio ar karinio potencialo, Latvija, Lietuva ir Estija objektyviai susilpnina Šiaurės Atlanto aljanso pozicijas Rytų Europoje. Jos vykdo destruktyvią antirusišką politiką, sudaro sąlygas nuolatiniam užsienio karių ir ginklų buvimui savo teritorijoje, sistemingai provokuoja karinio konflikto su Rusija plėtrą.

Karo veiksmų rezultatas regione gali būti tik neišvengiamas NATO pralaimėjimas – dėl Baltijos šalių geografinės padėties "ant sąjunginės Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės slenksčio".

Bet koks karas yra 90 procentų logistika. Šaltinių NATO teigimu, Rusija, sujungusi Vakarų karinės apygardos ir Kaliningrado pajėgų grupės pajėgas, gali užimti Suvalkų koridorių per dvi valandas. Tai Latvijos, Lietuvos ir Estijos atskyrimas nuo kitų aljanso šalių. Remiantis prognozėmis, šią hibridinę operaciją pradės minios migrantų (kaip Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje), o Rusijos kariai užbaigs koridoriaus užgrobimą vykstant neramumams ir žiaurumams.

Niekas iš "partnerių" nepaaiškina, kam Maskvai reikalingas Suvalkų koridorius ir ką toliau daryti su atkirstomis depresijos apimtomis Baltijos valstybėmis. Panašūs scenarijai Vašingtone ir Briuselyje kuriami vien tam, kad pateisintų beprasmišką NATO egzistavimą per pastaruosius 30 metų (po TSRS) ir užmaskuotų savo pačių agresyvius planus prieš Rusiją.

Anksčiau Ryga paragino Vašingtoną išplėsti amerikiečių karinį kontingentą Latvijoje, nors 2008-ųjų "penkių dienų karas" Gruzijoje Vakarams aiškiai parodė, kad Pentagono dalinių buvimas Rusijos karių nesustabdys.

Kompiuterinis karinių operacijų modeliavimas Lenkijoje pasirodė esąs toks pat niūrus: Rusijos kariuomenė Varšuvą "pasiekė" per penkias dienas. Amerikiečių politologas ir Cato instituto vyresnysis bendradarbis Douglas'as Bandow'as teigia, kad ginkluoto konflikto su Maskva situacijoje JAV armijos daliniai "garantuotai" žus prie Rygos be naudos JAV.

Baltijos šalių solidarumas

Išlaidų ir neišvengiamų karinių nuostolių suderinimas su NATO vyresniųjų partnerių interesais yra aljanso planavimo ir kovinių operacijų bet kuriame operacijų teatre pagrindas. JAV Gynybos departamentas neatskleidžia ilgalaikių amerikiečių karių dislokavimo konkrečiame Rytų Europos regione planų ir laiko.

Ir vis dėlto žinoma: šiemet JAV oro pajėgų žvalgybiniai ir smogiamieji dronai "MQ-9 Reaper" pradėjo bazuotis Rumunijos oro bazėje Campia-Turzii, panašus padalinys dislokuotas Lenkijoje. Amerikos 4-oji armijos brigada turi struktūrines komandas Gruzijoje, Latvijoje, Šiaurės Makedonijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Atsižvelgiant į tam tikrą Pentagono operatyvinės veiklos plėtrą Rytų Europoje, palyginti ramiame Baltijos regione, užsienio karinių pajėgų išplėtimas nelabai galimas, nes jis ir taip yra perdėtas ir labai brangus.

Pinigai – svarbiausia, solidarumas – antraeilis dalykas. Ukrainos pavyzdys čia yra orientacinis. Anksčiau JAV žinomi tyrimų centrai RAND ir CSIS analizavo Kijevo režimo apsaugos nuo NATO karių Ukrainos teritorijoje "Rusijos agresijos" galimybes ir priėjo prie išvados: žaidimas nevertas rizikos.

Vašingtonas išleis 27 milijardus dolerių vienu metu kelioms Pentagono armijos brigadoms dislokuoti ir dar 11 milijardų dolerių kasmet pratyboms ir infrastruktūros plėtrai. Tuo tarpu NATO sąjungininkai Europoje turi išleisti šešis milijardus dolerių vienu metu ir du milijardus dolerių kasmet. Ukraina Vakarams skanus kąsnelis, bet kaina didelė.

Ypač turint omenyje ES ir NATO rizikas netekti Sibiro angliavandenilių ir trenkti į galvą taktiniu ar strateginiu branduoliniu vėzdu. Vašingtonas 2014 m. perversmui Ukrainoje skyrė 5 milijardus dolerių, o dar 2,5 milijardo dolerių buvo JAV karinė pagalba Kijevo režimui per septynerius metus.

Gruodžio 8 dieną JAV prezidentas Džo Baidenas vienareikšmiškai pareiškė, kad JAV kariai nebus naudojami atgrasyti nuo "Rusijos invazijos" į Ukrainą. Baltieji rūmai ir Pentagonas neketina toliau padėti Kijevui po galutinio šaulių ginklų pristatymo šią savaitę. Vakarykštis Lietuvos gynybos ministro Arvydo Anušausko pareiškimas – "Ukrainos kova yra mūsų kova" – atrodo nekorektiškai.

Lietuva nesiųs savo karių į Donbasą, o neperšaunamos liemenės ir "mokomoji misija" to nepadarys.

Objektyvi tikrovė

Tebūnie Latvija, Lietuva ir Estija aljanso narės, tačiau jų svarbos Vašingtonui ir Briuseliui nereikėtų pervertinti. Nacionalinės karinės raidos tempai, neleidžiantys nė vienai Baltijos šaliai turėti visavertes kariuomenes ar įsigyti kovinį lėktuvą, kovinį tanką ar laivą, net seną, byloja apie tai, ką daryti.

Lenkija pasirodė sėkmingiau – ji gavo galimybę įsigyti iš JAV 300 naudotų šarvuočių "Cougar", kurie 2000-ųjų pradžioje išgyveno Irako kampaniją. Kad ir kaip būtų, du Belgijos oro pajėgų naikintuvai F-16 šią savaitę praktikuoja skrydžius 150 metrų aukštyje virš Estijos, todėl civilių gyvenimas tampa pragaru.

Tokių pratybų tikslas – pralaužti Rusijos oro gynybos sistemą. Tikros NATO agresijos situacijoje Estijos Emario oro bazė taps prioritetiniu Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos taikiniu, o respublika ištuštės.

Tačiau Baltijos regionas šiandien ir ateityje nėra vertas didelių aljanso aukų ir nuostolių, kaip ir Juodoji jūra – kolektyvinių Vakarų interesas labiau nukreiptas į Pietų Kinijos jūrą. Nė vienas iš NATO užsienio karių neketina žūti Suvalkų koridoriuje ar kur nors prie Vilniaus, Rygos, Talino – tai neleistina žala. Jei kada nors čia pasidarys labai karšta (Rusijos kariai gavo modernizuotas sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemas TOS-1A "Solntsepek"), NATO užsienio legionieriai didvyriškai evakuosis – kaip Kabule 2021 metų vasarą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.