Trūksta dramos: Lietuva atsisako atsisveikinti su "Rusijos grėsme"

JAV ir Rusijos vadovų sprendimas aptarti Vakarų (NATO) saugumo garantijas Maskvai išgąsdino Rytų Europą. Kodėl?

Po pokalbio su Vladimiru Putinu JAV prezidentas Džo Baidenas pareiškė, kad planuojami NATO narių — Amerikos ir bent keturių pagrindinių jų sąjungininkų NATO — susitikimai su Rusija, siekiant išsklaidyti pastarosios nerimą dėl aljanso grėsmės. Tačiau, kaip rašė "Bloomberg", Rytų Europos valstybės kritiškai sureagavo į tokią idėją, o viena regiono šalis, pasak leidinio, "yra įniršusi ir siekia, kad jai būtų nedelsiant paaiškinta, ką konkrečiai planuoja prezidentas Džo Baidenas".

Įdomu, kas tai galėjo būti? Gal Estija? "Bloomberg" pateikė jos vyriausybės vadovės žodžius: "Rusijai jokiomis aplinkybėmis negali būti suteikta teisė spręsti, kas gali ar kas negali būti NATO nare. Labiausiai nerimą keliantis Maskvos noras — padalyti Europą į įtakos sferas. Mes prisimename tokius momentus iš savo istorijos, ir šiuo klausimu tikrai nesame naivūs".

O gal tai buvo Lietuva (jos stilius), ir todėl Baidenas paskambino Gitanui Nausėdai (jau nekalbant apie kitus rytinio NATO sparno lyderius), kuris, kaip pranešė jo patarėja Asta Skaisgirytė, išreiškė viltį, kad nebus jokių susitarimų su Rusija siauru formatu?

Tačiau iš tiesų nesvarbu, kas būtent buvo įniršęs — svarbi pati pozicija, kuri yra keista. Mąstykime logiškai. Pavyzdžiui, Lietuva nuolat akcentuoja "agresyvius Rusijos veiksmus". Maskva savo veiksmus grindžia tuo, kad nerimauja dėl NATO veiksmų prie jos sienų. Atitinkamai, jeigu aljansas vienaip ar kitaip nuramins Rusiją, situacija stabilizuosis. Ir koks skirtumas, kokiu būdu (formatu) tai bus padaryta — svarbiausia, kad išnyks "Rusijos grėsmė". Tačiau tokios valstybės kaip Lietuva kažkodėl isterikuoja. Kodėl?

Pirmiausia jos bijo, kad išsprendus Rusijos klausimą Europoje, Vašingtonas nematys didelės prasmės toliau aktyviai dalyvauti europinėje politikoje, nes susidaro toks įspūdis, kad šiuo metu jis bando užbaigti reikalus įvairiuose pasaulio taškuose (pavyzdžiui, pasitraukė iš Afganistano), kad galėtų sukoncentruoti ir taip ribotus pajėgumus Rytų Azijoje prieš Kiniją. O jeigu Amerika išeis iš Europos, jai bus neįdomios ir Baltijos valstybės, kurioms teks ieškoti naujo "stogo" (europinis — Vokietija ir/ar Prancūzija — kol kas įspūdžio nedaro) ir formuoti naują užsienio politiką, nes "Rusijos grėsmės" daugiau nebus.

Be to, situacija turės pasikeisti jų vidaus politikoje. Šiandien įvairiose jos srityse (pavyzdžiui, ekonomikoje, įskaitant energetiką, ir informacinėje erdvėje) daug kas paremta priešprieša su Rusija, ir jeigu ta priešprieša taps neaktuali, teks kitaip aiškinti iki tol "akivaizdžius" dalykus (pavyzdžiui, kodėl negalima pirkti daugiau pigesnių rusiškų dujų).

Trumpai sakant, dabar "Rusijos grėsmės" sistema Baltijos regione gerai veikia, ir keisti ją jos vietiniams kūrėjams būtų labai nepatogu. Bet ar yra pagrindo nerimauti dėl Amerikos veiksmų? Pirmiausia dar reikės pažiūrėti, kiek JAV noras nuraminti Rusiją yra nuoširdus. Gal tai tik žaidimai dėl vaizdo, bandant eilinį kartą apgauti Maskvą ar laimėti laiko. Tačiau net jeigu Baideno administracija iš tikrųjų nusprendė ieškoti kompromisų su Rusija, toli gražu ne faktas, kad vadinamoji "gilioji valstybė" Amerikoje, kurioje dominuoja antirusiškos nuotaikos, leis savo prezidentui tai padaryti. Donaldas Trampas irgi bandė, bet jam nepavyko.

Tad Lietuvai kol kas neverta labai nerimauti. Tačiau svarbu užfiksuoti, kad, sprendžiant iš jos vadovų reakcijos į Baideno bandymus susitarti su Rusija, jai labiau rūpi ne "Rusijos problemos" sprendimas, o jos tolimesnis egzistavimas ir net paaštrėjimas, nes taip naudingiau (panašiai kaip Šaltojo karo metais Vakarams buvo aišku su kuo kovoti, o po TSRS subyrėjimo teko ieškoti naujos tapatybės). Tik ar tai naudinga Lietuvos žmonėms?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.