Lietuvos valdančioji partija įtariama perversmo Ukrainoje organizavimu

Vienas iš konservatorių buvo pastebėtas Vilniuje vykusiame Zelenskio oponentų susitikime

VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Lietuvos Seime įregistruotas įstatymo projektas dėl komisijos, tiriančios valdančiųjų partijos ("Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai") vaidmenį organizuojant perversmą prieš Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį, sudarymo. Atitinkamas dokumentas paskelbtas parlamento svetainėje.

Įstatymo projektas parengtas po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Lietuvos dalyvavimą organizuojant perversmą Ukrainoje. Publikacijoje buvo sakoma, kad Ukrainos verslininkas Rinatas Achmetovas lapkričio pabaigoje atvyko į Vilnių privačiu lėktuvu. Netrukus po to prie jo prisijungė buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, buvęs ministras pirmininkas Vladimiras Groismanas, Kijevo mero brolis Vladimiras Klička. Jie apsilankė restorane, kuriame šventė televizijos laidų vedėjo Saviko Šusterio gimtadienį. Tarp šventės dalyvių buvo ir Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris.

Žiniasklaida padarė prielaidą, kad Šusterio gimtadienio šventimas galėjo būti išnaudotas politiniams susitarimams tarp iškilių politikų, žurnalistų ir Achmetovo, kurio santykiai su Zelenskiu dabar ypač įtempti.

Lapkritį Zelenskis pareiškė gavęs informacijos apie šalyje rengiamą perversmą. Ukrainos lyderio teigimu, Achmetovą į tai, kas vyksta, bando įtraukti jo aplinka.

Kaip pažymima Seimo dokumente, Zingeris atsisakė žiniasklaidai paaiškinti, ką jis veikė Zelenskio oponentų susibūrime, ir to nedaro iki šiol. Deputatai mano, kad tai prieštarauja Lietuvos politinių partijų deklaruojamam atvirumo principui, kas kelia pagrįstų įtarimų, kad konservatorių partija dalyvauja suokalbyje prieš Ukrainos prezidentą.

Komisijos išvada ir nutarimo projektas turi būti pateikti Seimui iki 2022 metų sausio 15 dienos.

Lietuva bando propaguoti "demokratines vertybes" tokiose Rytų partnerystės šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova. Tuo tarpu kalbant apie konkrečius pažadus ir veiksmus, ypač Ukrainos atžvilgiu, Lietuvos valdžia vengia daryti tiesioginius pareiškimus. Lietuvos valdžios pagalbos Ukrainai teikimą lydi antirusiška retorika.

Vakarų šalys nuolat pareiškia apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko pulti nesiruošia. Tuo tarpu NATO šalys stiprina savo grupuotes prie Rusijos sienų, teisindamos savo veiksmus galima Rusijos "agresija".