https://lt.sputniknews.com/20211219/mokslininkai-perspejo-apie-artejancius-pragariskus-karscius-20510309.html
Mokslininkai perspėjo apie artėjančius "pragariškus" karščius
Mokslininkai perspėjo apie artėjančius "pragariškus" karščius
Sputnik Lietuva
Labiausiai nukentės darbuotojai atogrąžų ir subtropikų regionuose – Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje 2021.12.19, Sputnik Lietuva
2021-12-19T20:15+0200
2021-12-19T20:15+0200
2021-12-19T20:15+0200
pasaulyje
mokslininkai
karštis
klimato kaita
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/07/11/17603875_0:0:1997:1123_1920x0_80_0_0_0ea45e020f01a97ffaa5f734bfb4bd35.jpg
VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Amerikos Duke universiteto mokslininkai nustatė, kad ateityje dėl klimato atšilimo Žemės gyventojai negalės ilgai dirbti gatvėje. Apie tai rašoma Nature communications straipsnyje.Pasak specialistų, jei temperatūra planetoje pakils virš dviejų laipsnių Celsijaus, ekonominiai nuostoliai dėl sumažėjusio darbo našumo sieks 1,6 trilijono dolerių per metus.Labiausiai nukentės darbuotojai atogrąžų ir subtropikų regionuose – Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, teigia mokslininkai. Daugelis darbuotojų, dirbdami gatvėje, dienos metu jau susidaria su intensyviu karščiu. Su kiekvienu papildomu šilumos laipsniu veikla lauke taps dar sunkesnė, teigia mokslininkai.Tokiu būdu, vasarą daugelyje vietų bus beveik neįmanoma saugiai atlikti svarbių žemės ūkio ir statybos darbų. Straipsnyje teigiama, kad Indija, Kinija, Pakistanas ir Indonezija, kur dauguma gyventojų dirba lauke, patirs didelių ekonominių nuostolių dėl tokios metamorfozės.Siekdamos išvengti šio scenarijaus, 2015 metais daugiau nei 190 šalių pasirašė Paryžiaus klimato susitarimą. Jame apibrėžiamas veiksmų planas, siekiant sustabdyti visuotinį atšilimą. Sutartyje nenumatomas visiškas iškastinio kuro atsisakymas. Tačiau visos valstybės turi imtis priemonių emisijoms mažinti, technologiniam pertvarkymui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
https://lt.sputniknews.com/20211125/pasaulines-klimato-katastrofos-scenarijus-pasikeite-20137530.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/07/11/17603875_405:0:1986:1186_1920x0_80_0_0_eed081a62560338a7488fda5440daffb.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
pasaulyje, mokslininkai, karštis, klimato kaita
pasaulyje, mokslininkai, karštis, klimato kaita
Mokslininkai perspėjo apie artėjančius "pragariškus" karščius
Labiausiai nukentės darbuotojai atogrąžų ir subtropikų regionuose – Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje
VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Amerikos Duke universiteto mokslininkai nustatė, kad ateityje dėl klimato atšilimo Žemės gyventojai negalės ilgai dirbti gatvėje. Apie tai rašoma
Nature communications straipsnyje.
Pasak specialistų, jei temperatūra planetoje pakils virš dviejų laipsnių Celsijaus, ekonominiai nuostoliai dėl sumažėjusio darbo našumo sieks 1,6 trilijono dolerių per metus.
Labiausiai nukentės darbuotojai atogrąžų ir subtropikų regionuose – Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, teigia mokslininkai. Daugelis darbuotojų, dirbdami gatvėje, dienos metu jau susidaria su intensyviu karščiu. Su kiekvienu papildomu šilumos laipsniu veikla lauke taps dar sunkesnė, teigia mokslininkai.
Tokiu būdu, vasarą daugelyje vietų bus beveik neįmanoma saugiai atlikti svarbių žemės ūkio ir statybos darbų. Straipsnyje teigiama, kad Indija, Kinija, Pakistanas ir Indonezija, kur dauguma gyventojų dirba lauke, patirs didelių ekonominių nuostolių dėl tokios metamorfozės.
Siekdamos išvengti šio scenarijaus, 2015 metais daugiau nei 190 šalių pasirašė Paryžiaus klimato susitarimą. Jame apibrėžiamas veiksmų planas, siekiant sustabdyti visuotinį atšilimą. Sutartyje nenumatomas visiškas iškastinio kuro atsisakymas. Tačiau visos valstybės turi imtis priemonių emisijoms mažinti, technologiniam pertvarkymui ir perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių.