Diversantas Europos Sąjungoje. Lietuva nori tiekti Ukrainai ginkluotę "iš oro"

Lietuvos siekis tapti pagrindine Vakarų ginklų tiekėja į pilietinio karo zoną Ukrainoje prieštarauja Europos saugumo interesams ir atrodo kaip naujo tipo tarptautinis terorizmas

Rytų Europos karo kurstytojai už savo provokacijas turės brangiai sumokėti. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas gruodžio 19 dieną paskelbė apie pasirengimą tiekti mirtinus ginklus Ukrainai, Lietuvai neturint nei ginklų, nei ES ar NATO tarpininkės mandato, nei bendros sienos su Ukraina šiam projektui įgyvendinti.

Mažos karinės provokacijos yra pagrindinė Baltijos šalių specializacija Europos Sąjungoje, tačiau dabartinėje situacijoje Vilnius bando žaisti didelį žaidimą. JAV ruošia naujus potencialius "papildomus karinės pagalbos paketus" Ukrainai. Iš JAV karinio biudžeto Ukrainos kariuomenei skiriama 300 milijonų dolerių pagalba, iš jų 75 milijonai dolerių — mirtiniems ginklams.

Tuo tarpu Vašingtone svarstomi Maskvos siūlymai dėl pasaulinio saugumo formavimo, vilkinamas laikas ar ruošiamasi dialogui dvišaliu formatu. Neįmanoma įsivaizduoti saugumo garantijų diskusijos (formavimo), bet kokios NATO karinės veiklos Ukrainoje atsisakymo ir tuo pačiu JAV oro pajėgų mirtinų ginklų tiekimo į kovos zoną Donbase.

Provokatorius Lietuvos pavidalu amerikiečiams labai patogus plaukiojančioje koordinačių sistemoje Kijevo kryptimi.

Gruodžio 17 dieną virtualus Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas buvo skirtas Ukrainai. Kvintesenciją išsakė Lietuvos gynybos viceministras Margiris Abukevičius: "Privalome remti Ukrainą visais įmanomais būdais – politiniais, ekonominiais, kariniais... Turime iš anksto pasiruošti galimai eskalacijai... Bet koks dialogas su Rusija turėtų vykti tik Vakarų nustatytomis sąlygomis".

Lietuvos "vanagai" per greitai pamiršo gėdingą aljanso karinių operacijų Afganistane baigtį – rugpjūčio mėnesį vykusį skrydį iš Kabulo ir nori tęsti "misiją" netoli savo sostinių. Tačiau grįžkime prie ginklų, kurių Vilnius praktiškai neturi.

Karo kurstytojai

Mirtinų ginklų gamyba Lietuvoje artėja prie nulio. Respublikos Krašto apsaugos ministerija 2020 metų lapkritį į gynybos pramonės plėtrą ketino investuoti 15 mln. Suma skirta remti specializuotus startuolius dešimčiai metų ir vargu ar greitai turės įtakos tarptautinei rinkai. Lietuvos gynybos pramonės asociacija – apie 50 Lietuvos ir užsienio įmonių, kuriančių ir gaminančių diskretiškus dvejopo naudojimo gaminius.

Vienintele išimtimi galima laikyti su prancūzų specialistų parama pastatytą šovinių gamyklą šalia Kauno, kuri nuo 2005 metų gamina NATO standartų produkciją daugiausia eksportui. Pastebėtina, kad lietuviški šoviniai Ukrainos kariuomenei nebus naudingi, nes ji turi "neteisingos sistemos" ginklus.

Pasauliniame karinės galios reitinge Lietuva užima 85 vietą iš 140. Kariuomenėje – 18 500 karių, keliolika transportinių lėktuvų, apie 50 pabūklų stovų, 650 lengvųjų šarvuočių. Per trisdešimt nepriklausomybės metų respublikoje neatsirado nė vieno kovinio tanko ar smogiamojo lėktuvo, jau nekalbant apie laivus.

Vilnius negali padėti Kijevo režimui nei savo karinės technikos pertekliumi, nei mirtinų ginklų gamyba. Nebent "išnuomotų" Norvegijoje pagamintą iki 40 kilometrų nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS kartu su specialistų skaičiavimais.

Akivaizdu, kad Arvydas Anušauskas siūlo išskirtinai tarpininkavimo paslaugas organizuojant "pilkuosius" JAV ginklų pristatymus į Ukrainą. Suaktyvinti ir užtikrinti didelio masto karo veiksmus Donbase ir toliau – karui su Rusija. Ketvirtadienį susitikime su Baltųjų rūmų ir JAV Kongreso atstovais Lietuvos krašto apsaugos ministras pareiškė: "Dabartinių saugumo padėtį Europoje destabilizuojančių Rusijos veiksmų kontekste negalime leisti jai braižyti raudonų linijų. Rusija jau ne kartą yra peržengusi Vakarų raudonas linijas pati. Dabar mes turime kalbėtis apie bendrą ir svarų atsaką dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo prie Ukrainos sienos. Vien diplomatinių priemonių Rusijai atgrasyti neužteks".

Manau, kad partijoms pavyko rasti sutarimą, o vėlesnis Anušausko pareiškimas apie pasirengimą tiekti mirtinus ginklus Kijevo režimui yra ne Vilniaus iniciatyva, o savotiškas bendras projektas (agresyvios demencijos strategija). Iniciatyva itin priešiška Rusijos Federacijos atžvilgiu. Ir tai labai pavojinga pačiai Lietuvai, kuri rizikuoja sulaukti paties pirmojo atsakomojo smūgio.

Atpildas yra arčiau nei atrodo

Pasislėpti už Amerikos kariuomenės Lietuvos ar Ukrainos teritorijoje nepavyks. Pavyzdžiui, 2008 m. rugpjūtį JAV armijos daliniai niekuo nepadėjo Gruzijos kariams, nors jie buvo štabe ir kovinėse rikiuotėse. Tikėtinos Rusijos operacijos, skirtos priversti agresorių laikytis taikos, metu pirmiausia bus naikinami arsenalai, aerodromai, uostai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų energetikos sistema, tarp jų ir logistikos objektai trečiosiose šalyse (Baltijos šalyse).

Amerikos ir Lietuvos ginkluotės tiekimas Kijevo režimui tik padidins galimą aukų skaičių ir destrukciją (ne tik Donbase). JAV ir Lietuvos "strateginė partnerystė" niekada nepakeis karo veiksmų baigties niekur Rytų Europoje, nes Rusija yra aukštųjų technologijų branduolinė valstybė.

Ar kolektyviniai Vakarai pasiruošę savo teritorijoje surengti apokalipsę dėl Vilniaus ir Kijevo geopolitinių iliuzijų? Klausimas retorinis. JAV prezidentas Džo Baidenas dar neapsisprendė, ar siųsti į Ukrainą oro gynybos sistemas "Patriot", nors, laukdama "Rusijos invazijos", grupė JAV Gynybos departamento specialistų jau įvertino oro gynybos poreikius Ukrainos teritorijoje. Čia viskas gana skaidru.

Vašingtonui reikia geopolitinių pergalių, o ne antrojo Afganistano Europos centre su galima projekcija į JAV žemyninę dalį. Todėl Lietuvos "ginklanešių" iniciatyva didelių perspektyvų neturi. Amerikos žiniasklaidoje Rusijos taikos pasiūlymų sąrašas vadinamas "ultimatumu, kurio galutinis reikalavimas yra Ukraina".

Žinoma, taip nėra. Maskva reikalauja, kad Vašingtonas paliktų ramybėje posovietines šalis vardan pasaulinio stabilumo. Juk būtent NATO pavojingai išsiplėtė iki Rusijos Federacijos sienų, užgrobė buvusios socialistų stovyklos "paleidimo aikšteles", Baltijos šalyse dislokavo užsienio karius ir ginklus, išsiuntė raketų laivus į taikią Juodąją jūrą ir iš ten beatodairiškai grasina branduolinės Rusijos saugumui strateginių bombonešių "reidais".

Visiškai natūralu, kad Rusija vis griežčiau gina savo interesus, Vakarų ekspansija įsirėmė į Kremliaus sieną ir toliau nežengs. Žinoma, Maskva galėtų operatyviai ir akis į akį "aplaužyti ragus" paklaikusiems "partneriams", tačiau ji siūlo humanišką projektą taikiai Rytų ir Vakarų santykių plėtrai bei paritetinėms saugumo sąlygoms sutartinių įsipareigojimų gairėse, paremtose dokumentais, o ne 1990 m. "gerais ketinimais".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.