Opozicija prašo Šimonytės atsakymų dėl diplomatų susitikimų su "Belaruskalij" atstovais

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Trylika Seimo opozicinių frakcijų atstovų pasirašė kreipimąsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, rašoma frakcijos "Vardan Lietuvos" pranešime žiniasklaidai.

Kreipimesi rašoma, jog žiniasklaidoje paaiškėjus, kad spalio viduryje užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas du kartus susitiko su trąšas gabenančios Baltarusijos bendrovės "Belaruskalij" atstovais, atvykusiais į Lietuvą, parlamentarai prašo premjerės atsakyti, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus ir tai, kodėl Užsienio reikalų ministerija po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.

"Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės "Belaruskalij" atstovais, motyvuodama "diplomatine praktika", – rašo Seimo nariai.

Darbo partijos, demokratų "Vardan Lietuvos", Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar "Belaruskalij" atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.

"Ypatingą nerimą kelia ir tai, kad po susitikimų Užsienio reikalų ministerijoje su "Belaruskalij" atstovais, migrantų srautas, buvęs Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, ženkliai pakrypo Lenkijos kryptimi", – teigia parlamentarai.

Seimo nariai prašo premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su "Belaruskalij" atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su "Belaruskalij" atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės "Belaruskalij" atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.

Iš premjerės parlamentarai taip pat lauks atsakymų, ar kartu su minėtais Baltarusijos įmonės "Belaruskalij" asmenimis į Vilnių atvyko ir Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos neformalus atstovas, vedęs derybinius pokalbius su URM politikais, ar susitikimų metu buvo aptarti nelegalių migrantų keliami iššūkiai bei Baltarusijos režimo vaidmuo jų organizavime, ar premjerė žinojo, kas lėmė URM pozicijos pasikeitimą JAV taikomų sankcijų atžvilgiu ir kieno nurodymu buvo pakeistos rekomendacijos Lietuvos verslams šios ministerijos interneto svetainėje.

Bet to, rašte premjerei klausiama, ar su "Belaruskalij" atstovais buvo susitikę jos politinio pasitikėjimo tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.

Nurodoma, kad, vadovaujantis Seimo statutu, premjerės atsakymų tikimasi sulaukti artimiausiame Seimo posėdyje.

Gruodžio pradžioje įsigaliojo JAV sankcijos Baltarusijos bendrovei "Belaruskalij", kurios buvo priimtos rugpjūčio pradžioje, tačiau Lietuvoje prekių tranzitas nesustojo.

"Lietuvos geležinkeliai" sulaukė oficialaus JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) išaiškinimo, kaip turėtų traktuoti Baltarusijos bendrovei "Belaruskalij" paskelbtas sankcijas. OFAC pareiškė, kad paskelbtos sankcijos nėra tiesiogiai privalomos "Lietuvos geležinkeliams", nes nėra ryšio su JAV. "Lietuvos geležinkeliai" teigė, kad tai leidžia manyti, jog Lietuvos įmonė neturi teisinio pagrindo stabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Daugelis ekspertų atkreipė dėmesį, kad dėl Baltarusijos tranzito praradimo Lietuvos laukia didžiuliai nuostoliai.