https://lt.sputniknews.com/20211230/pyragaiciai-arba-angliska-kulka-kas-nuzude-garsiausia-rusijos-garbinga-senoli-20775020.html
"Pyragaičiai arba angliška kulka". Kas nužudė garsiausią Rusijos mistiką
"Pyragaičiai arba angliška kulka". Kas nužudė garsiausią Rusijos mistiką
Sputnik Lietuva
Rusijos istorijoje sunku rasti prieštaringesnę ir paslaptingesnę figūrą nei Grigorijus Rasputinas 2021.12.30, Sputnik Lietuva
2021-12-30T18:40+0200
2021-12-30T18:40+0200
2021-12-30T18:40+0200
rusija
istorija
rusijos imperatoriškoji šeima
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/0c/1e/20759767_0:247:2048:1399_1920x0_80_0_0_eaedb3366e999c307c62e96664edc23d.jpg
VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Grigorijaus Rasputino gerbėjai vadino jį šventuoju, oponentai — dar vienu caro rūmų aferistu. Apie paslaptingą garsiausio mistiko mirtį — RIA Novosti autoriaus Nikitos Bizino medžiagoje.Nusikaltimas be bausmės1916-ųjų gruodžio 30-osios naktį Moikos krantinėje nuaidėjo šūviai. Šioje vietovėje budėjęs policininkas Stepanas Vlasiukas nuskubėjo į Jusupovų kunigaikščių rūmus. Atrodo, kad šaudė iš ten.Prie lauko durų jis sutiko liokajų. Tas ramiai pareiškė, kad ponai per neatsargumą nušovė šunį — tik tiek. Atidžiai apžiūrėjęs kiemą policininkas grįžo atgal. Bet lokajus pakvietė jį į vidų.Policininką pasitiko pats savininkas Feliksas Jusupovas ir nepažįstamasis su karine uniforma. Jis prisistatė Valstybės Dūmos nariu Puriškevičiumi ir paklausė svečio, ar jis rusas, ar tiki Dievą, ar gerbia carą. Ir tada pasakė: "Čia ką tik nužudytas Grigorijus Rasputinas, ir jei Vlasiukas myli savo tėvynę, jis turėtų apie tai tylėti".Nustebęs policininkas apsidairė ir pagalvojo: "Turbūt ponai per daug išgėrė". Nieko įtartino neradęs, grįžo į sargybą. Žurnale paliko įrašą apie tai, kas nutiko, ir nepaliko posto iki ryto. Tačiau Puriškevičiaus žodžiai nebuvo girtas kliedesys.Prakeiktas šventasisPo trijų dienų užšalusioje Nevoje, netoli Jusupovo rūmų, per žvejybą rastas vyro lavonas. Surištomis rankomis ir kojomis, subjaurotu veidu velionis tikrai pasirodė esąs Grigorijus Rasputinas. Pradėtas tyrimas. Policija nusikaltėlius nustatė beveik iš karto.Tarp jų, be jau minėto kunigaikščio Jusupovo ir deputato Puriškevičiaus, buvo karo gydytojas Stanislavas Lazovertas, gelbėjimo sargybinių leitenantas Sergejus Suchotinas ir didysis kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius Romanovas. Sąmokslininkai net negalvojo slėptis, išdidžiai vadindami save "Rusijos gelbėtojais".Negana to, jiems plojo sostinės visuomenė. Sankt Peterburgo salonuose tais laikais buvo kalbama tik apie "didžiojo kunigaikščio žygdarbį" ir ilgai lauktą kerštą "prakeiktajam Griškai".Žudikų teismas niekada neįvyko. Jie tik paskubomis buvo išvaryti iš sostinės. Ir netrukus Nikolajus II asmeniškai įsakė nutraukti baudžiamąją bylą. Juk joje dalyvavo karališkosios šeimos nariai: Jusupovas — imperatoriaus dukterėčios vyras, o kunigaikštis Dmitrijus — monarcho pusbrolis.Kodėl aristokratų sąmokslas liko nenubaustas? Viskas dėl skandalingos Rasputino reputacijos. Valstietis iš Tobolsko gubernijos ilgą laiką lankė šventas vietas, o 1905 metais atvyko į Sankt Peterburgą. Jį pradėjo kviesti į diduomenės renginius. Viename iš priėmimų jis buvo supažindintas su karališkąja šeima.Čia ir pasireiškė neįprasti Sibiro "senolio" sugebėjimai. Jis esą galėjo palengvinti jauno sosto įpėdinio, nuo gimimo sergančio hemofilija, kančias."Iki Pirmojo pasaulinio karo kalbėti apie Rasputino įtaką labiau galima psichologine prasme. Caras tikėjo, kad tai yra vienintelė garantija, jog paveldėtojas išgyvens", — aiškina istorijos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo universiteto profesorius Aleksandras Pučenkovas.Viskas pasikeitė prasidėjus karui. 1915 metų rugpjūtį Rusijos kariuomenė patiria katastrofiškų pralaimėjimų. Imperatorius perima aukštąją vadovybę ir išvyksta į Mogiliovą. Faktiškai pirmąja ministre liko imperatorienė, kuri, žinoma, neturėjo jokios valdymo patirties. Kartu pasunkėja ir įpėdinio liga. Rasputino įtaka auga."Visuomenė tikėjo, kad šalis eina į pralaimėjimą. Ir imperatorienė bei Rasputinas ją ten vedė, ragindami silpnavalį karalių", — pažymi istorikas.Būtent aukščiausioje aristokratijoje kilo planas panaikinti "senolį". Aukštuomenė visų bėdų priežastį matė iš niekur kilusiame "tėve Grigorijuje".Kvietimas į egzekucijąKanoninę gruodžio nakties įvykių versiją savo atsiminimuose išdėstė Feliksas Jusupovas. Jis teigė asmeniškai pakvietęs Rasputiną į savo rūmus, pažadėdamas supažindinti jį su savo gražiąja žmona.Likę sąmokslininkai imitavo triukšmingą vakarėlį viršuje, Jusupovas palydėjo Grigorijų į rūsį. Ten jis pakvietė svečią paragauti puikios Madeiros ir pyragaičių. Daktaras Lazavertas į skanėstą pridėjo kalio cianido.Rasputinas iš pradžių atsisakė: "Nevalgysiu, jie saldūs". Tada jis suvalgė keletą mažų gabaliukų. Bet nuodai nesuveikė. Apimtas panikos Jusupovas nubėgo į viršų, pagriebė revolverį ir grįžo. Šūvis į nugarą — ir negyvas "senis" guli ant grindų. Tačiau po kelių minučių atsitiko tai, ko sąmokslininkai visai nesitikėjo."Jis staigiu judesiu pašoko ant kojų. Iš burnos pasipylė putos. Jis šaukė, mosikavo rankomis ir puolė mane. Jo pirštai įsirėžė man į pečius, stengėsi pasiekti gerklę. Jo akys išsprogo, iš jo burnos pradėjo bėgti kraujas", — prisiminė Jusupovas.Esą tokios būklės Rasputinas išbėgo iš rūmų ir bandė pasislėpti. Gatvėje Puriškevičius jį pribaigė dviem šūviais į nugarą. Po to pasirodė policininkas Vlasiukas.Tačiau Jusupovo versija kelia klausimų. Yra daug įrodymų, kad "senolis" laikėsi griežtos dietos — ypač nevalgė saldumynų. Tai, pasak populiarių gandų, kenkė jo stebuklingiems sugebėjimams.Be to, iš žudikų parodymų aiškėja, kad į auką pataikė trys kulkos — viena Jusupovo ir dvi Puriškevičiaus. Abu šovė į nugarą. Tačiau policijos padarytose lavono nuotraukose aiškiai matomos šautinės žaizdos, viena iš jų — kaktos viduryje.Skrodimą atlikęs teismo medicinos ekspertas Dmitrijus Kosorotovas prisiminimuose užfiksavo įdomią detalę."Pirmoji kulka, — rašė jis, — pataikė į kairę krūtinės pusę ir praskriejo per skrandį bei kepenis. Antroji pataikė iš nugaros, į dešinę nugaros pusę, ir pataikė į inkstą. Trečioji pervėrė kaktą ir pateko į smegenis. Šiuo atveju visos trys kulkos buvo paleistos iš skirtingo kalibro ginklų".Vadinasi, buvo ir trečias šaulys.Britų pėdsakasIlgą laiką istorikai manė, kad trečiasis žudikas buvo kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius. Gelbėtojų kavalerijos pulko karininkas, 1914-ųjų Rytų Prūsijos operacijos didvyris, daug taiklesnis už armijoje niekada netarnavusį Puriškevičių. Vadinasi, valdovo pusbrolis paleido mirtiną šūvį į galvą.Tačiau praėjus 90 metų po Rasputino mirties, britų specialistai — į pensiją išėjęs Skotland Jardo detektyvas Ričardas Kalenas (Richard Cullen) ir istorikas Endriu Kukas (Andrew Cook) — organizavo savo tyrimą ir priėjo prie išvados, kad anglas Osvaldas Reineris (Oswald Rayner), Slaptosios žvalgybos tarnybos, MI6 pirmtakės, agentas, dalyvavo "senolio" nužudyme."Pirmasis šios versijos argumentas yra ilgametė Reinerio draugystė su Jusupovu. Jie buvo pažįstami nuo princo studijų Oksfordo universitete laikų. Antra, vienintelės atgautos kulkos analizė parodė, kad ji buvo paleista iš anglų armijos revolverio", — rašo Kalenas ir Kukas.Pagrindinis motyvas, jų nuomone, buvo toks: "Didžioji Britanija bijojo, kad Rasputinas, pasinaudodamas savo įtaka Nikolajui II ir jo žmonai, įtikins suvereną sudaryti atskirą taiką su Vokietija".Pats Reineris niekada neužsiminė apie sąmokslą. 1920 metais išvyko iš Rusijos, o gyvenimo pabaigoje sudegino visus popierius ir Rasputino mirties paslaptį nusinešė į kapus. Viena iš garsiausių XX amžiaus žmogžudysčių vis dar yra paslaptis.
rusija
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
rusija, istorija, rusijos imperatoriškoji šeima
rusija, istorija, rusijos imperatoriškoji šeima
"Pyragaičiai arba angliška kulka". Kas nužudė garsiausią Rusijos mistiką
Rusijos istorijoje sunku rasti prieštaringesnę ir paslaptingesnę figūrą nei Grigorijus Rasputinas
VILNIUS, gruodžio 30 — Sputnik. Grigorijaus Rasputino gerbėjai vadino jį šventuoju, oponentai — dar vienu caro rūmų aferistu. Apie paslaptingą garsiausio mistiko mirtį —
RIA Novosti autoriaus Nikitos Bizino medžiagoje.
1916-ųjų gruodžio 30-osios naktį Moikos krantinėje nuaidėjo šūviai. Šioje vietovėje budėjęs policininkas Stepanas Vlasiukas nuskubėjo į Jusupovų kunigaikščių rūmus. Atrodo, kad šaudė iš ten.
Prie lauko durų jis sutiko liokajų. Tas ramiai pareiškė, kad ponai per neatsargumą nušovė šunį — tik tiek. Atidžiai apžiūrėjęs kiemą policininkas grįžo atgal. Bet lokajus pakvietė jį į vidų.
Policininką pasitiko pats savininkas Feliksas Jusupovas ir nepažįstamasis su karine uniforma. Jis prisistatė Valstybės Dūmos nariu Puriškevičiumi ir paklausė svečio, ar jis rusas, ar tiki Dievą, ar gerbia carą. Ir tada pasakė: "Čia ką tik nužudytas Grigorijus Rasputinas, ir jei Vlasiukas myli savo tėvynę, jis turėtų apie tai tylėti".
Nustebęs policininkas apsidairė ir pagalvojo: "Turbūt ponai per daug išgėrė". Nieko įtartino neradęs, grįžo į sargybą. Žurnale paliko įrašą apie tai, kas nutiko, ir nepaliko posto iki ryto. Tačiau Puriškevičiaus žodžiai nebuvo girtas kliedesys.
Po trijų dienų užšalusioje Nevoje, netoli Jusupovo rūmų, per žvejybą rastas vyro lavonas. Surištomis rankomis ir kojomis, subjaurotu veidu velionis tikrai pasirodė esąs Grigorijus Rasputinas. Pradėtas tyrimas. Policija nusikaltėlius nustatė beveik iš karto.
Tarp jų, be jau minėto kunigaikščio Jusupovo ir deputato Puriškevičiaus, buvo karo gydytojas Stanislavas Lazovertas, gelbėjimo sargybinių leitenantas Sergejus Suchotinas ir didysis kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius Romanovas. Sąmokslininkai net negalvojo slėptis, išdidžiai vadindami save "Rusijos gelbėtojais".
Negana to, jiems plojo sostinės visuomenė. Sankt Peterburgo salonuose tais laikais buvo kalbama tik apie "didžiojo kunigaikščio žygdarbį" ir ilgai lauktą kerštą "prakeiktajam Griškai".
Žudikų teismas niekada neįvyko. Jie tik paskubomis buvo išvaryti iš sostinės. Ir netrukus Nikolajus II asmeniškai įsakė nutraukti baudžiamąją bylą. Juk joje dalyvavo karališkosios šeimos nariai: Jusupovas — imperatoriaus dukterėčios vyras, o kunigaikštis Dmitrijus — monarcho pusbrolis.
Kodėl aristokratų sąmokslas liko nenubaustas? Viskas dėl skandalingos Rasputino reputacijos. Valstietis iš Tobolsko gubernijos ilgą laiką lankė šventas vietas, o 1905 metais atvyko į Sankt Peterburgą. Jį pradėjo kviesti į diduomenės renginius. Viename iš priėmimų jis buvo supažindintas su karališkąja šeima.
Čia ir pasireiškė neįprasti Sibiro "senolio" sugebėjimai. Jis esą galėjo palengvinti jauno sosto įpėdinio, nuo gimimo sergančio hemofilija, kančias.
"Iki Pirmojo pasaulinio karo kalbėti apie Rasputino įtaką labiau galima psichologine prasme. Caras tikėjo, kad tai yra vienintelė garantija, jog paveldėtojas išgyvens", — aiškina istorijos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo universiteto profesorius Aleksandras Pučenkovas.
Viskas pasikeitė prasidėjus karui. 1915 metų rugpjūtį Rusijos kariuomenė patiria katastrofiškų pralaimėjimų. Imperatorius perima aukštąją vadovybę ir išvyksta į Mogiliovą. Faktiškai pirmąja ministre liko imperatorienė, kuri, žinoma, neturėjo jokios valdymo patirties. Kartu pasunkėja ir įpėdinio liga. Rasputino įtaka auga.
"Visuomenė tikėjo, kad šalis eina į pralaimėjimą. Ir imperatorienė bei Rasputinas ją ten vedė, ragindami silpnavalį karalių", — pažymi istorikas.
Būtent aukščiausioje aristokratijoje kilo planas panaikinti "senolį". Aukštuomenė visų bėdų priežastį matė iš niekur kilusiame "tėve Grigorijuje".
Kanoninę gruodžio nakties įvykių versiją savo atsiminimuose išdėstė Feliksas Jusupovas. Jis teigė asmeniškai pakvietęs Rasputiną į savo rūmus, pažadėdamas supažindinti jį su savo gražiąja žmona.
Likę sąmokslininkai imitavo triukšmingą vakarėlį viršuje, Jusupovas palydėjo Grigorijų į rūsį. Ten jis pakvietė svečią paragauti puikios Madeiros ir pyragaičių. Daktaras Lazavertas į skanėstą pridėjo kalio cianido.
Rasputinas iš pradžių atsisakė: "Nevalgysiu, jie saldūs". Tada jis suvalgė keletą mažų gabaliukų. Bet nuodai nesuveikė. Apimtas panikos Jusupovas nubėgo į viršų, pagriebė revolverį ir grįžo. Šūvis į nugarą — ir negyvas "senis" guli ant grindų. Tačiau po kelių minučių atsitiko tai, ko sąmokslininkai visai nesitikėjo.
"Jis staigiu judesiu pašoko ant kojų. Iš burnos pasipylė putos. Jis šaukė, mosikavo rankomis ir puolė mane. Jo pirštai įsirėžė man į pečius, stengėsi pasiekti gerklę. Jo akys išsprogo, iš jo burnos pradėjo bėgti kraujas", — prisiminė Jusupovas.
Esą tokios būklės Rasputinas išbėgo iš rūmų ir bandė pasislėpti. Gatvėje Puriškevičius jį pribaigė dviem šūviais į nugarą. Po to pasirodė policininkas Vlasiukas.
Tačiau Jusupovo versija kelia klausimų. Yra daug įrodymų, kad "senolis" laikėsi griežtos dietos — ypač nevalgė saldumynų. Tai, pasak populiarių gandų, kenkė jo stebuklingiems sugebėjimams.
Be to, iš žudikų parodymų aiškėja, kad į auką pataikė trys kulkos — viena Jusupovo ir dvi Puriškevičiaus. Abu šovė į nugarą. Tačiau policijos padarytose lavono nuotraukose aiškiai matomos šautinės žaizdos, viena iš jų — kaktos viduryje.
Skrodimą atlikęs teismo medicinos ekspertas Dmitrijus Kosorotovas prisiminimuose užfiksavo įdomią detalę.
"Pirmoji kulka, — rašė jis, — pataikė į kairę krūtinės pusę ir praskriejo per skrandį bei kepenis. Antroji pataikė iš nugaros, į dešinę nugaros pusę, ir pataikė į inkstą. Trečioji pervėrė kaktą ir pateko į smegenis. Šiuo atveju visos trys kulkos buvo paleistos iš skirtingo kalibro ginklų".
Vadinasi, buvo ir trečias šaulys.
Ilgą laiką istorikai manė, kad trečiasis žudikas buvo kunigaikštis Dmitrijus Pavlovičius. Gelbėtojų kavalerijos pulko karininkas, 1914-ųjų Rytų Prūsijos operacijos didvyris, daug taiklesnis už armijoje niekada netarnavusį Puriškevičių. Vadinasi, valdovo pusbrolis paleido mirtiną šūvį į galvą.
Tačiau praėjus 90 metų po Rasputino mirties, britų specialistai — į pensiją išėjęs Skotland Jardo detektyvas Ričardas Kalenas (Richard Cullen) ir istorikas Endriu Kukas (Andrew Cook) — organizavo savo tyrimą ir priėjo prie išvados, kad anglas Osvaldas Reineris (Oswald Rayner), Slaptosios žvalgybos tarnybos, MI6 pirmtakės, agentas, dalyvavo "senolio" nužudyme.
"Pirmasis šios versijos argumentas yra ilgametė Reinerio draugystė su Jusupovu. Jie buvo pažįstami nuo princo studijų Oksfordo universitete laikų. Antra, vienintelės atgautos kulkos analizė parodė, kad ji buvo paleista iš anglų armijos revolverio", — rašo Kalenas ir Kukas.
Pagrindinis motyvas, jų nuomone, buvo toks: "Didžioji Britanija bijojo, kad Rasputinas, pasinaudodamas savo įtaka Nikolajui II ir jo žmonai, įtikins suvereną sudaryti atskirą taiką su Vokietija".
Pats Reineris niekada neužsiminė apie sąmokslą. 1920 metais išvyko iš Rusijos, o gyvenimo pabaigoje sudegino visus popierius ir Rasputino mirties paslaptį nusinešė į kapus. Viena iš garsiausių XX amžiaus žmogžudysčių vis dar yra paslaptis.
