Šachas ir matas "Gazpromui": Ukraina sustabdys rusiškų dujų tranzitą žiemą

Vis dėlto, baigiantis pirmajam žiemos mėnesiui, Ukraina pastebėjo, kad yra problemų dėl dujų atsargų ir jų vartojimo specifikos, dėl ko vasario mėnesį gali sutrikti tranzitas ir vietinis tiekimas

Ukrainos DTS operatoriaus vadovas Sergejus Makogonas kreipėsi į vyriausybę, Energetikos ministeriją, prezidento biurą ir dujų rinkos reguliavimo instituciją laišku, kuriame signalizavo apie šias problemas. O žinią paviešino Ukrainos liaudies deputatas ir buvęs būsto ir komunalinių paslaugų ministras (tai yra asmuo, turintis supratimą apie tokios temos nagrinėjamą) Aleksejus Kučerenka.

Tiesą sakant, kas tik Ukrainos neįspėjo apie artėjančias problemas dujų rinkoje dėl minimalaus siurbimo į saugyklas ir dėl to gana kuklių atsargų žiemai, dar ir žlugus anglies kaupimo planams. Tačiau Ukrainos valdžia dainavo ir toliau dainuoja dainą "Viskas gerai, gražioji markiza". Dar visai neseniai Ukrainos bendrovės "Naftogaz" direktorius Jurijus Vitrenka dainavo kartu su vyriausybiniu choru ir tik neseniai paskelbė, kad dujų žiemą užteks tik gyventojams, o pramonei jas teks pirkti Europoje rinkos (manyk, spot) kainomis. Be to, šį kartą, regis, toli gražu ne viską ten galima nusipirkti virtualiai, tiesiog paėmus iš tranzito vamzdžio. DTS vadovas Sergejus Makogonas apie problemas iki šiol nutylėjo, tačiau nuolat tauškė apie "Gazprom" klastingumą, dėl kurio Europoje neva atsirado dujų deficitas, išprovokavęs kainų ralį tenykštėje rinkoje.

Ir tada ponas Makogonas praregėjo, akivaizdu, pajutęs, kad būtent jis gali tapti kraštiniu, jei Ukrainos rinka žlugtų. Laiške jis nurodė, ką prieš tris mėnesius turėjo perteikti aukštesniems bendražygiams, bet kažkodėl to nepadarė. O būtent tai, kad "Naftogaz" ignoruoja Ukrainos vyriausybės nutarimus ir ministro pirmininko pavedimus dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdžio protokolo, pagal kurį privalo tiekti dujas dujų skirstymo sistemų operatoriams, kad padengtų gamybinius ir technologinius dujų nuostolius patvirtintais tarifais. Jis paprasčiausiai nesudaro sutarčių su dujų skirstymo stočių operatoriais ir nepaleidžia jiems dujų. Kodėl – suprantama: nenori parduoti dujų 7,42 grivinų (~0,24 euro) už kubinį metrą tarifu, kai rinkoje kainuoja 73,3 grivinas (~2,39 euro) už tą patį kubinį metrą!

Beje, situacija su "Naftogaz" tiesiog puiki. Rinkoje po 73,3 grivinas už kubinį metrą parduodamos dujos daugiausia yra vietinės kilmės, o jų gamybos savikaina, įvairiais skaičiavimais, siekia nuo vienos grivinos (0,033 euro) iki 2,6 grivinų (0,085 euro) už kubinį metrą. Antrą pagal parduotų dujų dalį sudaro "mėlynasis kuras", pernai importuotas po 2,6–3,3 grivinos (0,085- 0,11 euro) už kubinį metrą. Praėjusiais metais dujos buvo importuojamos nedideliais kiekiais ir neturėjo didelės įtakos bendram "rinkos" kainodaros vaizdui. Akivaizdu, kad net dalies dujų tiekimas už rinkos ribų (7–7,4 UAH tarifu gyventojams ir "Teplokommunenergo") negali būti nuostolingas "Naftogaz". Nepaisant to, įmonė, anot Vitrenkos, išlieka sistemiškai nuostolinga, net ir įvertinus pardavimus rinkoje. Ir viskas dėl to, kad "šita koja priklauso tam, kam reikia". Šiuo atveju "koja" reiškia pelną, kuris išvedamas iš įmonės ir paskirstomas tarp pagrindinių Ukrainos kuratorių Vašingtone ir jų bendrininkų Kijeve kišenių.

Tačiau grįžkime prie "Naftogaz" tiekimo dujų skirstymo stočių operatoriams trūkumo problemos. Neturėdami galimybės iš jo nusipirkti dujų nustatytais tarifais ir nenorėdami jų pirkti rinkoje (tada jų darbas bus labai nuostolingas, nes tarifas numatytas ir pristatymui), jie tiesiog atima jas iš Ukrainos gamtinių dujų transportavimo sistemos, tai yra, iš tranzito vamzdžio. Be to, vien iš tranzitinio vamzdžio lapkritį 35 milijonus kubinių metrų už 1,2 mlrd. grivinų atėmė "Naftogaz" dukterinė įmonė, kuri yra viena iš dujų tiekėjų gyventojams!

Kol kas dujos, perkamos savo gamybos ir technologinių nuostolių dengimui, atimamos. Tačiau, pirma, toks ėmimas iš esmės prieštarauja Ukrainos teisės aktams, reguliuojantiems dujų rinką. Antra, tokių dujų kiekiai yra riboti. Ir trečia, Ukrainos gamtinių dujų transportavimo sistemos operatorius dėl pinigų stokos negali nupirkti papildomų dujų rinkoje.

Dėl to Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius atliko skaičiavimus ir priėjo prie išvados, kad iki vasario jai gresia lėšų trūkumas, kuris neleistų įmonei pirkti dujų gamybos ir spręsti techninių problemų. O tai prives prie to, kad nebus įmanoma įvykdyti susitarimo su "Gazprom" ir transportuoti dujas. Tai gali uždaryti kelią bet kokioms deryboms ne tik kalbant apie ateitį, bet ir apie dabartinį dujų tranzitą per Ukrainą.

Be to, DTS atkreipė dėmesį į būtinybę skubiai pradėti importuoti dujas ne vėliau kaip vasario mėnesį, nes numatomas deficitas Ukrainos DTS sudarys 128 mln. kubinių metrų sausio mėnesį, 240 mln. kubinių metrų vasarį ir 1,1 mlrd. kubinių metrų kovą. Jei tai nebus padaryta, vėl kils klausimas dėl tranzito galimybės, jau nekalbant apie vidaus pristatymus.

Išeities iš šios situacijos vizija DTS pasirodė įdomi. Jie nepagalvojo kištis į "Naftogaz" superpelną, kuris paslaptingai ištirpsta ir virsta nuostoliais. Akivaizdu, kad dėl aukščiau aprašytų priežasčių: jie supranta, kieno naudai jis ištirpsta. Matyt, dėl tų pačių priežasčių nesiūloma atsikratyti Europos tarpininkų perkant rusiškas dujas. Išeitį jie mato "Naftogaz" vadinamųjų specialių dujų tiekimo įsipareigojimų nustatyme. Ši tvarka leis įmonei, parduodančiai prekes vartotojams rinkoje 30 kartų didesne kaina nei savikaina, dar ir pretenduoti į tam tikrą kompensaciją iš biudžeto parduodant tris kartus brangiau už savikainą. Tai yra, Ukrainos vartotojai pirmiausia mokės už dujas aiškiai išpūstą kainą, o vėliau ir iš savo mokesčių, sumokėtų į biudžetą. Ir labai tikėtina, kad toks triukas nesuveiks, nes ukrainiečiai Maidane įrodė, kad nėra vergai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.