Po jų nors ir tvanas? Ką Lietuvos valdžia paruošė gyventojams naujaisiais metais

Pirmieji liberalų konservatorių valdymo metai buvo pažymėti keliais garsiais skandalais. Lietuva išgarsėjo visame pasaulyje.

Tačiau ši pasaulinė politikų šlovė pavirs į milijardus dolerių iždo nuostolius, kurie bus dengiami iš paprastų mokesčių mokėtojų kišenės. Kiekvienais metais, gruodžio pabaigoje, mano draugai ir kolegos — stebėtojai apibendrina praėjusių metų rezultatus ir su nerimu bei viltimi žvelgia į ateitį.

Prieš metus, baltomis pirštinėmis, laisvomis nuo korupcijos, paėmę valdžios vairą į savo rankas, konservatoriai ir liberalai pompastiškai pareiškė: sako, kursime Lietuvą bendrai gerovei. Atėjo laikas apibendrinti tarpinius rezultatus. O iš šių "perspektyvių" žmonių lūpų girdėti entuziastingi pranešimai: niekada taip gerai negyvenome! Tik pažiūrėkite, kaip auga žmonių gerovė! Per pastaruosius metus bankininkai pelną padidino 16 procentų, o euromilijonierių skaičius šalyje išaugo net 20 procentų. Prieš metus jų tebuvo 500, o dabar, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pranešimais, jau 606! Kuo šalyje daugiau turtingų, tuo ji turtingesnė! Ar tai ne efektyvaus valdžios darbo rodiklis?

Taigi, premjerė Ingrida Šimonytė verkia, laikas pagalvoti apie atlyginimų kėlimą visiems valdininkams ir pavaduotojams. Nejuokauju, Vyriausybės vadovė ir prezidentas už savo darbą gauna du ar net tris kartus mažiau nei didelių įmonių direktoriai. Yra apie ką pagalvoti, draugai! Tiesa, iš šio spektaklio žiūrovų — paprastų Lietuvos gyventojų — kažkodėl negirdėti audringų plojimų ir nematyti gėlių.

Girdimas tik verslininkų niurzgėjimas ir dejavimas, skaičiuojant nuostolius dėl koronaviruso pandemijos ir "išradingos" valdančiųjų užsienio politikos. O eiliniai darbininkai skaito kitas eilutes iš Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ataskaitų. Sako, kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos, o kas trečias yra per žingsnį nuo šios ribos – gauna 642 eurų minimalų atlyginimą "ant popieriaus" — 468 eurus "į rankas".

Tai yra, jie uždirba tik 38 eurais daugiau nei oficialią skurdo ribą apibūdinanti suma. Per metus valdančioji koalicija padarė taip, kad prireiks mažiausiai dešimties ar net dvidešimties metų, kad visas lietuviškas pasaulis sutvarkytų šias nuolaužas. Valdančiosios partijos trumparegiška užsienio politika išprovokavo migracijos krizę Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kuri, konservatyviausiais skaičiavimais, biudžetui kainuos porą milijardų eurų.

Juk vieno iš keturių tūkstančių migrantų išlaikymas per metus kainuoja apie 11 tūkstančių eurų. O išsiųsti juos visus namo — į Afriką ir Artimuosius Rytus — vargu ar pavyks ateinančiais 2022 metais. Be to, neįveikiamos koncertinės sienos statybai migrantams kaina. Būsimus šimtamilijoninius nuostolius geležinkelininkai ir uosto darbuotojai skaičiuoja dėl Baltarusijos naftos produktų tranzito sustabdymo.

O kai "Belaruskalij" trąšos praplauks pro Lietuvą, bendri pramonės nuostoliai, vėlgi konservatyviausiais analitikų vertinimais, sieks milijardus eurų. O po to didžiulė Kinija nusprendė viešai plakti Lietuvą už viso demokratinio pasaulio ugdymą — jei kas nors dar norėtų tarti žodį už Taivano ir Tibeto laisvę.

"Kinija turi teisę uždrausti bet kuriai įmonei pardavinėti Lietuvai gaminius, kuriuose naudojami kiniški komponentai ar technologijos, o užsienio įmonėms taip pat gali būti uždrausta prekiauti kiniškais produktais, kurių sudėtyje yra žaliavų ir komponentų iš Lietuvos", — planus cituoja Kinijos vadovybei palankus laikraštis "Global Times".

Šie būsimi nuostoliai dėl Kinijos rūstybės gali siekti iki penkių milijardų eurų vien 2022 m. Skaičiavimus paskelbė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Tai tik apytikslis milijonų ir milijardų vyriausybės ir valdančiosios liberalų konservatorių koalicijos "laimėjimų" per pirmuosius valdymo metus įvertinimas.

O dar laukia treji metai, per kuriuos galima ir ne tiek nuveikti. Pavyzdžiui — paskelbti bankrotą, o paskui privatizuoti strateginių valstybės įmonių duženas. Ir pripažinti kaltais Putiną ir Lukašenką, kurie, anot jų, smaugia Lietuvą savo kontrsankcijomis ir lietuviško sūrio "Džiugas" importo pakeitimu.

O dar pasaulinė energetikos krizė, kurią papildo koronaviruso pandemija, nuvertinanti ir taip mažas lietuvių pajamas. Kainos šoktelėjo į viršų ir nereikėtų tikėtis, kad jos sumažės.

"Turime aiškiai suprasti, kad kainų kilimas mūsų šalyje nėra kažkoks reiškinys. Visose šalyse, Vakarų šalyse, tikriausiai jau seniai nematė tokio kainų kilimo. Taip yra dėl daugelio Vienos iš šių priežasčių siejamos su energijos išteklių kainomis, kitos — su probleminiu tiekimu", — gūžteli pečiais ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Atseit, aš neturiu su tuo nieko bendra. Na, o jei visiškai nepakeliama, tai eisime praeityje numintu keliu, 2008–2009 m. gausime paskolas iš komercinių bankų. Lietuvos išdidumas neleidžia prašyti TVF pagalbos. O grąžinti šias paskolas turės Lietuvos gyventojų vaikai ir anūkai. Pačių konservatorių vaikai ir anūkai kaip nors išgyvens sunkius laikus vilose Žydrojoje pakrantėje. Na, o jei paskolų neužteks, prisiminkime, kaip pensijas ir socialines pašalpas apkarpė "naktinė reforma". Buvusi finansų ministrė (2008–2012 m.), o dabar premjerė Šimonytė tokias operacijas atlieka chirurginiu tikslumu ir ramiai. Po mūsų nors ir tvanas!

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.