Supainiojo lytį. Kada patelės prisiima vyriškus vaidmenis

Įprastai patelė yra silpnesnė už patiną, jos pagrindinis tikslas – rūpintis palikuonimis

VILNIUS, sausio 2 — Sputnik. Tačiau gamtoje yra ir priešingų pavyzdžių. Kai kurių rūšių patelės ne tik elgiasi brutaliai, bet ir išoriškai maskuojasi kaip stipriosios lyties atstovės dėl didelio testosterono kiekio. Apie tai, kokiems gyvūnams būdingas lyčių vaidmenų pasikeitimas, RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Tatjana Pičiugina.

Natūralūs transseksualai

Žinduolių lytis yra nulemta genetiškai. Patelės turi dvi chromosomas – XX, vyrai – XY. Atrodo, kad viskas paprasta. Bet tai tik chromosomų lytis. Po septynių savaičių vystymosi embrionas pradeda įgyti savo biologinę lytį.

Vyriškoje chromosomoje yra įjungtas SRY genas, kuris kontroliuoja šešias dešimtis kitų genų, ypač pradeda antimiulerinio hormono sintezę. Embrione formuojasi vyriški reprodukciniai organai. Jei genas dėl kokių nors priežasčių neveikia, gimsta moteris, bet su vyriška chromosomų lytimi. Lytiniai organai bus nepakankamai išvystyti, greičiausiai atsiras nevaisingumas.

Žmonėms ir žinduoliams apskritai pirmiau minėta situacija — patologija, tačiau yra išimčių. Pavyzdžiui, kurmiai. Jie turi mažiausiai aštuonias rūšis, kurių patelės yra vyriškos prigimties. Jų kiaušidėse yra ir vyriškų sėklidžių audinių, toks organas vadinamas ovotestikula. Jie negamina spermos, tačiau gausiai sintetina vyriškus lytinius hormonus.

Didžiąją metų dalį suaugęs Iberijos kurmis atrodo ir elgiasi kaip tikras patinas. Patelė turi gerai išvystytus raumenis, o lytiniai organai išoriškai primena vyrų: makštis paslėpta, klitoris padidėjęs. Kiaušidėse vyrauja sėklidės audinys, aukštas testosterono lygis. Poravimosi laikotarpiu viskas pasikeičia. Sėklidės susitraukia, kiaušidės padidėja, testosterono sumažėja, atsiveria makštis ir patelė pasiruošusi atlikti savo pagrindinę funkciją.

Kaip pernai išsiaiškino Vokietijos mokslininkai ir kolegos iš kitų šalių, Iberijos kurmių patelių interseksualumas yra genetinis. Kaip ir visos moterys, jos neturi Y chromosomos, vadinasi, neturi ir SRY geno, tačiau dėl mutacijų lytinį vystymąsi kontroliuojančios DNR sritys apima sėklidžių audinio gamybą ir aktyvią vyriškų lytinių hormonų – androgenų – sintezę. Darbo autoriai teigia, kad tai yra prisitaikymo prie požeminio gyvenimo rezultatas: patelėms kasti reikia galingų letenų, o norint apsaugoti save ir savo palikuonis – pakankamai kovingo elgesio.

Dar viena išimtis – Afrikos savanose gyvenančios dėmėtosios hienos. Grupėje dominuoja jų patelės, jos didesnės už patinus, o patelės lytiniai organai atrodo kaip pseudopenis.

Hienos poruojasi su keliais pretendentais, net ir būdamos nėščios. Vaikai iš skirtingų tėčių dažnai būna toje pačioje vadoje. Be to, patelės pačios pasirenka porą, o agresyvios patino piršlybos negarantuoja jo sėkmės.

Tačiau viskas turi savo kainą. Siauras pseudopenis klitoris tarnauja hienoms kaip šlapimo kanalas, makštis ir gimdymo takai. Kad apvaisintų, patinas turi sugebėti į jį patekti su lytiniais organais. O gimdymas gali baigtis tragiškai ir jaunikliams, ir mamai.

Kaip elgiasi vyriškos patelės

Jei patelė atlieka vyriškas funkcijas, tam yra evoliucinių priežasčių. Tokia yra rūšies išlikimo strategija, teigia K. A. Timiriazevo biologijos muziejaus Ekologijos ir fiziologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Olga Kalašnikova.

"Yra toks reiškinys – poliginija, monogamijos priešingybė, – sako ekspertė. – Pavyzdžiui, liūtas, jausdamas pasididžiavimą, poruojasi su keliomis patelėmis. Dėmėtosios hienos, atvirkščiai, turi matriarchatą, pas patelę skirtingi patinai. Ji maitina tik savo jauniklius ir gali nužudyti svetimą".

Norint apsaugoti teritoriją, reikalingas agresyvumas. Prie to prisideda testosteronas. Bet ne tik tai.

"Hormonas vazopresinas verčia gyvūnus saugoti teritoriją. Pavyzdžiui, kačių, meškų patinas nelygioje kovoje gali lengvai suryti patelę, tada kils grėsmė jauniklių gyvybei. O didelis androgenų kiekis pas pateles iš karto išsprendžia tris problemas: užtikrina apsaugą, išgyvenamumą ir dėl to padidina galimybę perduoti genus palikuonims", – pastebi biologė.

Panašiai yra ir su paukščiais. Taigi tarp Galapaginių suopių plėšriųjų paukščių patelės yra poligamiškos, o patinai – pavaldžioje padėtyje. Apvaliasnapiams plaukikams, vienai iš Rusijoje gyvenančių paukščių rūšių, irgi yra būdingas lyčių vaidmenų pasikeitimas.

"Šios paukščių rūšies patinai dažniausiai būna ryškesni nei patelės. Bet pas apvaliasnapius plaukikus atvirkščiai. Patelės didelės ir ryškiaspalvės, kaunasi, saugo teritoriją, o tai padariusios skrenda į pietus. Dėl to patinai užperi palikuonius", – aiškina Olga Kalašnikova.

Lyties inversija taip pat stebima ir tarp kitų stuburinių gyvūnų rūšių. Pavyzdžiui, šiltuose koraliniuose rifuose gyvenančios žuvys jūrų klounai keičia savo lytį priklausomai nuo aplinkos. Jei šeimoje miršta patelė, jos vaidmenį perima patinas. Tuo pačiu metu keičiasi jo hormoninis fonas ir maždaug po mėnesio jis ne tik išoriškai, bet ir viduje virsta patele. Panašiai kai kurios koralų žuvų rūšys reaguoja į vandenyno temperatūros pokyčius.

Tarp žmonių tai taip pat įmanoma, kuo naudojasi sportininkės. Norėdamos sėkmingai sportuoti, moterys vartoja steroidus. Joms pradeda augti barzdos, ūsai, mažėja krūtinė, vystosi raumenys – vystosi vyriški išoriniai požymiai. Stipriajai lyčiai tokie pokyčiai yra nepalyginamai sunkesni.