Žmogaus teisių organizacijos prašo įvertinti Kasčiūno pasisakymus apie migrantus

Anot žmogaus teisių gynėjų, Kasčiūnas viešai skatino diskriminaciją bei dehumanizavo migrantus

VILNIUS, sausio 4 — Sputnik. Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Lauryno Kasčiūno pasisakymą apie migrantus, praneša Lietuvos žmogaus teisių centro spaudos tarnyba.

Praėjusių metų pabaigoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas davė interviu žiniasklaidai, kuriame teigė, kad tose kultūrose, iš kurių atvyksta nereguliarūs migrantai, "vaikų vertė jokiu būdu nėra kokia nors didelė". Pasak jo, migrantai "jais prisidengia, jie jais manipuliuoja ir dažnai šitoje vietoj pataiko ant mūsų tokių jautrumų".

Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pareiškė, kad Kasčiūno pasisakymas menkina žmogiškąjį orumą bei formuoja požiūrį, kad šių asmenų kultūros (daugiausia – musulmoniškos) nesaugo, negerbia vaikų bei vaikystės, nepuoselėja motinystės bei tėvystės.

"Tai ypač dehumanizuojantis ir pavojingas požiūris. Istorija rodo, kad visuomenės, įtikėjusios tokiais žmogiškąjį orumą paminančiais teiginiais, yra pasirengusios imtis kraštutinių priemonių. Politikai turi ypatingą atsakomybę ir pareigą vengti tokių pasisakymų ir skatinti sugyvenimą, bet ne neapykantą visuomenėje", – sako Juškaitė.

Kreipimesi teigiama, kad toks Seimo nario pasisakymas yra ne tik neetiškas, tačiau menkina Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – nediskriminimavimo, lygiateisiškumo ir pagarbos žmogaus orumui principus, taip pat prieštarauja Valstybės politikų elgesio kodeksui.

"Atlikti visuomenės nuostatų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie įvairias migrantų grupes dažniausiai susikuria ne iš asmeninės patirties, o iš įvairių žiniasklaidos priemonių. Tad tokie vieši asmenys kaip politikai turėtų jausti didesnę atsakomybę už viešai išsakomus žodžius. Ksenofobinės nuotaikos, vyraujančios viešojoje erdvėje turi tiesioginės įtakos visuomenės nuostatoms tiek naujai atvykstančių tiek Lietuvoje gyvenančių ir čia įsitvirtinusių migrantų atžvilgiu", – Giedrė Blažytė, nevyriausybinės organizacijos "Diversity Development Group" tyrimų vadovė.

Lapkritį paskelbta kasmetinė Lietuvos socialinių mokslų centro visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, lyginant su ankstesniais metais, pastebimai išaugo socialinė distancija pabėgėlių atžvilgiu. Beveik pusė (47 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų nurodė, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2020 m. tokių gyventojų buvo 27 proc. respondentų). Maždaug tiek pat – 48 proc. – kad nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2020 m. tokių gyventojų buvo 27 proc.)

Nuo metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyta per keturis tūkstančius nelegalių migrantų iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos. Tai apie 50 kartų daugiau nei per visus praėjusius metus.

Vilnius kaltina Baltarusijos valdžią migracijos krizės sukėlimu. Savo ruožtu Minskas pareiškė, kad nėra migracijos krizės organizatorius. Dėl situacijos su nelegaliais migrantais Lietuvos valdžia įvedė nepaprastąją padėtį.

Daugelis žmogaus teisių organizacijų ne kartą pareiškė, kad migrantų išvarymo praktika yra neteisėta. Panašios pozicijos laikosi ir ES išorės sienų kontrolės agentūra "Frontex".