Mokslininkai atrado veiksmingą būdą vėžinėms ląstelėms rasti kraujyje

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Lazerio spinduliuotės parametrus, kai melanomos ląstelės šildomos ir generuoja ultragarsinius signalus, nustatė Saratovo valstybinio universiteto mokslininkai, skelbia RIA Novosti.

Pagal šią informaciją bus sukurtas fotoakustinis citometras, kuris per kelias minutes neatlikdamas tyrimų galės "pamatyti" nemažą kiekį paciento organizme esančio kraujo ir aptikti jame vėžines ląsteles ankstyvoje ligos stadijoje.

Tyrimo rezultatai skelbiami mokslinėse ataskaitose. Pasak Saratovo N. G. Černyševskio vardo nacionalinio tyrimų valstybinio universiteto mokslininkų, mirštamumas nuo vėžio apie 90 procentų atvejų yra susijęs su metastazių susidarymu, kai vėžinės ląstelės iš pirminio naviko prasiskverbia pro limfagysles ir kraujagysles, o paskui biologinių skysčių srautais pasklinda po visą organizmą.

Pirminiai navikai daugeliu atvejų sėkmingai pašalinami chirurginiu būdu, o nemetastazavęs vėžys gali būti išgydomas. Tačiau metastazavusį vėžį, kurio metu įvairiuose organuose išsivysto daug metastazių, sunku gydyti. Esant tokiai situacijai, svarbu kuo anksčiau, kai gydymas dar veiksmingas, aptikti paciento kraujyje cirkuliuojančias naviko ląsteles.

Srauto citometrijos metodas leidžia ištirti kraują šviesos sklaidos ir fluorescencijos signalais. Į įprastą srauto citometrą įdedamas mėgintuvėlis su krauju, o prietaisas atskiria jo ląsteles, kad jos viena po kitos prasiskverbtų pro ploną vamzdelį, apšviečiamos lazeriu ir matuojamas, kaip jos švyti ir kaip išsklaido lazerio šviesą. Tai leidžia nustatyti, kiek ir kokių ląstelių yra kraujyje, ir padeda gydytojui nustatyti diagnozę.

Saratovo N. G. Černyševskio nacionalinio tyrimų valstybinio universiteto mokslininkai kuria fotoakustinį citometrą melanomos ląstelių paieškai kraujyje, sakė universiteto Mokslinio medicinos centro Biomedicininės fotoakustinės laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Olga Inozemceva.

"Vietoj vamzdelio su atskiromis, gerai atskirtomis ląstelėmis, mūsų citometras veikia tiesiai dideliame inde, kur dideliu greičiu veržiasi didelis ląstelių srautas, fotoakustika, kurioje apjungiamas medicininis lazeris (panašus yra naudojamas, pavyzdžiui, plaukų šalinimui lazeriu) ir ultragarso aparatas.

Kai ląstelės sugeria spinduliuotę lazerio bangos ilgiu, jos įkaista, medžiaga termiškai plečiasi ir skleidžia garsą, labai panašų į naudojamą medicinos ultragarso aparatuose. Ekspertai ištyrė lazerinių melanomos ląstelių parametrus, kurie pradeda efektyviai įkaisti ir generuoti ultragarsinius signalus.

Paaiškėjo, kad signalo lygis labai priklauso nuo vėžio ląstelių augimo sąlygų ir stadijos. Remdamiesi gautais rezultatais, mokslininkai sukūrė dirbtines "vėžines" ląsteles – fantomus, kurios pradeda "skambėti" tais pačiais parametrais ir apskritai elgiasi kaip vėžinės ląstelės.

Tačiau, skirtingai nei pastarosios, šie fantomai visą laiką išlaiko tą patį signalą, o tai leidžia perkelti matavimų rezultatus iš vienos instaliacijos į kitą ir naudoti juos kaip signalo atskaitą.

"Sukūrėme sistemą, apimančią modelių objektus silicio dioksido pagrindu ir surenkamas sluoksnis po sluoksnio (LbL) į kapsules, kuriose yra hemoglobino molekulės arba natūralaus melanino dalelės, priklausomai nuo reikiamų savybių. Norėjome, kad jie būtų ne tik panašūs į tikrus objektus, bet ir imituotų jų optines savybes ir iš dalies cheminius junginius, kad juos būtų galima aptikti naudojant įvairius analizės metodu", – sakė Olga Inozemceva.

Dirbtinės "vėžio" ląstelės yra visiškai biologiškai suderinamos, mokslininkai jas gali suleisti į laboratorinių pelių kraują ir jas "pamatyti" naudodami sukurtą fotoakustinį srauto citometrą. Šiuo metu mokslininkai baigia kurti fotoakustinius srauto citometrus ir tobulina eksperimentinio modelio, kuris matavimo technologijas perkels iš gyvūnų žmonėms, parametrus.