Nuo grūdų iki konteinerių: Latvija gali perimti dalį krovinių iš Lietuvos

Dabar Rygos uostas dėl tam tikrų aplinkybių pralaimi Klaipėdos uostui, tačiau Latvijos sostinė turi ir akivaizdžių pranašumų

VILNIUS, sausio 6 — Sputnik. Dalis Lietuvos krovinių iš Klaipėdos uosto gali iškeliauti į Rygą, pareiškė Rygos laisvojo uosto valdybos pirmininkas Viesturas Zepsas. Apie tai praneša portalas "Rus.LSM.lv".

Anot jo, šiandien Klaipėdos uostas yra lyderis tarp kitų Baltijos šalių pagal krovinių perkrovimo apimtis, beveik du kartus aplenkdamas Rygą. Klaipėda aktyviai dirba su Baltarusijos kroviniais, kurie sudaro apie pusę krovinių srauto, o Rygoje šis rodiklis siekia apie tris procentus. Be to, Klaipėda turi ro-ro (roll-on/roll-off) krovinius, o Ryga — ne.

Taip pat Rygos uostas dėl savo geografinės padėties pralaimi Klaipėdai. Tačiau, Zepso teigimu, Latvijos sostinė turi ir savo privalumų.

"Kaip miestas, Ryga istoriškai yra didesnė už Klaipėdą, o mūsų verslumo aktyvumas didesnis. Kalbant apie uosto plėtrą, tai mes dar turime daug erdvės naujų projektų plėtrai. Klaipėda — tai labai kompaktiškas uostas. Ten, kaip sakoma, nėra kur nukristi degtukui. Dar vasarą aš kviečiau keletą kolegų lietuvių atvykti dirbti į Rygą", — prisipažino jis ir patikslino, kad kai kurie lietuviai susidomėjo šia galimybe.

Zepsas pažymėjo, kad kalbama apie projektus, susijusius su aliuminio, grūdų ir net konteinerių perkrovimu. Taip pat yra tikimybė, kad į Rygą ateis ir pramonės įmonės. Vyksta derybos su potencialiais partneriais.

Kai kurie ekspertai anksčiau pareiškė, kad Latvija galėtų perimti dalį Lietuvos krovinių kilus skandalui dėl "Belaruskalij" tiekimo per Klaipėdos uostą.

Gruodžio pradžioje įsigaliojo Vašingtono sankcijos prieš "Belaruskalij", tačiau prekių tranzitas per Lietuvą tęsėsi. "Lietuvos geležinkelių" bendrovė pranešė, kad Baltarusijos gamintojas sumokėjo avansą ir vienašališkas sutartis nutraukimas gresia milijoniniais nuostoliais. Vėliau kilo didelis politinis skandalas, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė apie Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje pakirtimą. Atsistatydinimo raštus pateikė Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijų vadovai, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė paliko juos postuose. Šalies vadovas griežtai sukritikavo šį sprendimą ir pareiškė, kad dėl susidariusios situacijos kaltas ne tik galiausiai atsistatydinęs "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius, bet ir su tuo susiję ministrai.

Daugelis ekspertų atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Baltarusijos tranzito praradimo Lietuva patirs didžiulius nuostolius, tačiau Lietuvos vadovybė tvirtina, kad tai prieštarauja nacionaliniams šalies interesams. Visgi su valdančiųjų nuomone sutinka ne visi politikai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pareiškė, kad Latvijos vyriausybė iš solidarumo su Lietuva atsisakė gabenti "Belaruskalij" produkciją tranzitu bent iki sausio 15 d. Kartu Latvijos universiteto profesorius, inžinerijos mokslų daktaras Edvinas Karnitis pažymėjo, kad Latvijos pusiau apleistiems uostams būtų naudinga perimti iš Lietuvos Baltarusijos įmonės prekes.