Mokslininkai paaiškino, kaip galima pakelti auklėtojų kvalifikaciją

Pasak mokslininkų, ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai atkreipia dėmesį į vaikų akademines žinias, tuo tarpu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų ugdymui — komunikacinių, reguliavimo, pažintinių gebėjimų ugdymui, vaikų iniciatyvos palaikymui

VILNIUS, sausio 7 — Sputnik. Maskvos miesto pedagoginio universiteto mokslininkai, remdamiesi reflektyviojo pedagoginio veiksmo koncepcija, suformulavo naujus ikimokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos pakėlimo principus. Rezultatai paskelbti viename iš 16 šalių atstovų bendro darbo "International Perspectives on Early Childhood Teacher Education in the 21st Century" skyrių.

Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto mokslininkų pasiūlytas modelis remiasi Levo Vygotskio kultūrine-istorine teorija.

"Pagrindinė požiūrio samprata yra mokytojo refleksija: pedagoginę refleksiją laikome savo patirties tyrimu ir prieštaravimo tarp praktikuojančio mokytojo tikslo ir veiksmų bei vaiko reakcijų aptikimu", — paaiškino Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto vaikų raidos laboratorijos vedėjas Igoris Šijanas.

Be to, jis pridūrė, kad labai svarbu, kad auklėtojas būtų jautrus vaikams, gebėtų klausytis ir girdėti, ką jie sako, skatinti jų iniciatyvą. Būtent šie įgūdžiai, kaip pabrėžė ekspertas, daugiausia lemia pedagogo profesionalumą. Anot jo, iš esmės svarbu, kad pedagoginė refleksija reprezentuotų ne atskirą profesinės veiklos etapą, o persipintų su ja ir lydėtų kiekvieną žingsnį (stebėjimas-planavimas-veiksmas-stebėjimas).

"Problema tame, kad Rusijos ikimokyklinio ugdymo pedagogai dažnai atkreipia dėmesį į vaikų akademines žinias, tuo tarpu didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų ugdymui — komunikacinių, reguliavimo, pažintinių gebėjimų ugdymui, vaikų iniciatyvos palaikymui", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad tam pedagogai gali naudoti bet kurią vaikus dominančią temą.

"Svarbu, kad auklėtojas mokėtų stebėti vaikus, vertinti savo pedagoginius veiksmus ir koreguoti juos priklausomai nuo vaikų reakcijos", — paaiškino jis ir pabrėžė, kad gebėjimas dirbti ne "pagal konspektą" yra svarbiausias mokytojo pedagoginių įgūdžių komponentas.

Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto mokslininkai išsiaiškino, sąvokas, reikšmingos vaiko raidai suprasti —mąstymas, vaizduotė, emocinis komfortas, įsitraukimas ir sąveika — pedagogai retai naudoja ugdymo situacijai analizuoti. Vystomi seminarai leido išanalizuoti esminius mokytojų profesinių kompetencijų trūkumus ir išbandyti refleksinių veiksmų formavimo priemones.

Tyrimo metu pasitvirtino priemonės "Profesionalūs akiniai" naudojimo produktyvumas. Tai ypatingas situacijos grupėje stebėjimo būdas, orientuotas tiek į suaugusiojo veiksmų vystymosi potencialą, tiek į vaikų reakcijas. Darbas buvo paremtas svetimos ir savos vaizdo medžiagos analize. Dalyviai įvaldė skirtingas pozicijas — "Parama", "Kritikas" ir "Vaiko balsas".

Kitas įrankis "Profesinių veiksmų navigatorius" leidžia kiekvienoje situacijoje analizuoti galimą jos galimą vystomąjį poveikį ir tas sąlygas, kurių reikia tam sukurti.

Kaip paaiškino Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto ekspertai, pagrindinė naujojo požiūrio idėja yra tame, kad išvardyti įrankiai pirmiausia naudojami kitų žmonių veiksmams analizuoti (taip pat ir kartu su kolegomis), o palaipsniui pradedami taikyti saviesiems. "Profesinė refleksija turėtų tapti pagrindine nuolatinio pedagoginio ugdymo kryptimi", — apibendrino Igoris Šijanas.