Lietuva prašo Vokietijos pagalbos konflikte su Kinija

Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, Kinijos veiksmų pasekmes jaučia ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjungos vidaus rinka

VILNIUS, sausio 12 — Sputnik. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spaudos tarnyba.

"Tikimės, kad Vokietija aktyviai parems šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą kuo greičiau parengti naują kovos su prievartos veiksmais priemonę, kurią būtų galima taikyti būtent susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, panašiai padėčiai, kuri kilo Lietuvos santykių su Kinija srityje. Tai svarbu ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai, kuri yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė, aktyvi investuotoja", – sakė ministrė Armonaitė.

Pasak ministrės, Kinijos veiksmų pasekmes jaučia ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjungos vidaus rinka. Nuostolių patiria vokiečių, prancūzų, norvegų, estų ir kitų ES šalių kapitalo įmonės. Taip tikrinamas ES atsparumas trečiosios šalies spaudimui.

Brantner susitikime su Armonaite patvirtino savo paramą Lietuvai. Anot Vokietijos atstovės, ES privalo turėti vieningą užsienio prekybos politiką ir su trečiosiomis šalimis kalbėti vienu balsu. Ji taip pat sutinka, kad Lietuvos verslas, ieškodamas naujų prekybos rinkų, galėtų pasinaudoti Vokietijos prekybos rūmų atstovybių paslaugomis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuo dabartinės Vyriausybės veiklos pradžios nuosekliai siekia diversifikuoti prekybos santykius Pietryčių Azijos regione – steigti prekybos atstovybes ir megzti aktyvesnius prekybinius bei investicinius santykius ne tik su Taivanu, bet ir su Pietų Korėja, Singapūru ir kitomis regiono valstybėmis.

"Nepateisinama, kad ekonominiai mūsų šalies interesai patiria tokį spaudimą, su kuriuo ateityje gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos šalis, todėl ES į tai turi atsakyti vieningai", – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė.

Ministrė Vokietijos atstovei pabrėžė itin didelę Lietuvos ir Vokietijos ekonominių santykių svarbą: įgyvendinta daugiau kaip 50 investicinių projektų, kurie sukūrė per 7 000 darbo vietų, o bendros Vokietijos kapitalo įmonių investicijos Lietuvoje siekia apie 1,48 mlrd. eurų. 2020 metais Vokietija buvo pirma pagal dydį Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuri sudarė 15 proc. (1,6 mlrd. eurų) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Dvišalė prekyba siekė 6 mlrd. eurų.

Santykiai su Kinija

Lietuvos ir Kinijos santykiai galutinai pateko į krizę po to, kai pernai lapkritį Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Rugpjūtį Pekinas, nesutikdamas su tokiu biuro pavadinimu, atšaukė savo ambasadorių iš Vilniaus ir paragino tą patį padaryti Lietuvą. Lapkričio pabaigoje KLR nusprendė sumenkinti diplomatinius santykius su Lietuva iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio, o po to išsiuntė Vilniui notą dėl Kinijos diplomatinės atstovybės Vilniuje statuso pakeitimo iš ambasados ​​į Kinijos atstovybę.

Ekspertai ir politikai ne kartą perspėjo Lietuvą dėl ekonominių pasekmių konfrontacijos su Kinija atveju.

Nuo konflikto su Kinija kenčia Lietuvos verslas. Metų pabaigoje Lietuvos pramonininkų konfederacija pranešė, kad Kinijos uostuose įstrigo šimtai konteinerių iš Lietuvos. Be to, lietuviškoms įmonėms sunku įsigyti žaliavų iš Kinijos, net ir tada, kai užsako kita ES šalis, jei žinoma, kad galutinė žaliavų gavėja bus Lietuva.

Anksčiau pranešta, kad Vokietijos investuotojai gali uždaryti gamyklas Lietuvoje. Su problemomis susidūrė durpių, lazerių ir automobilių komponentų gamintojai. Dėl Kinijos apribojimų jie negali gauti komponentų iš Kinijos ir eksportuoti savo gaminių į KLR.